Referatai Kursiniai Diplominiai

Komandinis darbas (2)
Komandinio darbo samprata. Egzistuoja ir kiti komandos apibrėžimai. KOMANDOS IR GRUPĖS PALYGINIMAS. KOMANDINIS DARBAS PIRMINĖJE SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE. PSP komandos vaidmenys. PSP komandos narių funkcijos. Bendruomenės slaugytojo ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimas.
Socialinio darbo konspektas (5 pus.)


Konfliktinės situacijos analizė
Įvadas. Konfliktinės situacijos analizė. Konflikto tipas. Struktūra. Konflikto eiga. Konflikto sprendimas. Išvados ir pasiūlymai literatūra. Net ir labai ieškodami, sunkiai rastume žmogų, kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. Kai du žmonės pretenduoja į vieną ir tą patį, sutikime, konfliktas neišvengiamas. Todėl sutarkime, kad į konfliktą žiūrėsime kaip į "priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimą, rimtą nesutarimą, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai ar išgyvenimai".
Socialinio darbo referatas (9 pus.)


Lietuvos ir Skandinavijos santykiai po 1990m
Įvadas. Trumpa Lietuvos ir Skandinavijos šalių ekonominė situacija. Lietuvos ir Skandinavijos šalių santykių apžvalga. Skandinavijos šalių bendrumo istorinės prielaidos. Skandinavijos šalių ir Baltijos valstybių santykiai. Išvados. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos ir Skandinavijos šalių santykius po m. Tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai. Atlikti trumpą Lietuvos ir Skandinavijos šalių ekonominės situacijos apžvalgą. Išsiaiškinti Skandinavijos šalių bendrumo istorines prielaidas. Išanalizuoti Skandinavijos šalių ir Baltijos valstybių santykius.
Socialinio darbo referatas (15 pus.)


Mokyklos nelankymo problemos
Įvadas. Vaiko teisė į mokslą. Mokyklos nelankymo priežastys. Šeimos įtaka mokyklos nelankymui. Mokymosi sunkumai ir mokyklos nelankymas. Mokytojo vaidmens sąsajos su mokyklos nelankymu. Patyčių problemos sąsajos su vengimu lankyti mokyklą. Psichologinės mokyklos nelankymo priežastys. Prievarta prieš vaikus kaip vengimo lankyti mokyklą veiksnys. Mokinių veikla mokyklos nelankymo metu. Priemonės, skirtos spręsti mokyklos nelankymo problemą. Socialinio pedagogo vaidmuo, sprendžiant blogai mokyklą lankančių vaikų problemas. Išvados. Rekomendacijos. Informacijos šaltiniai.
Socialinio darbo referatas (15 pus.)


Moterų patyrusių smurtą šeimoje psichosocialinės problemos
Įvadas. Smurtas prieš moteris šeimoje, kaip socialinis reiškinys. Smurto prieš moteris samprata. Smurto rūšys. Smurto prieš moteris šeimoje kilmė ir priežastys. Smurto padariniai tolimesniam moters gyvenimui. Smurto, prieš moteris šeimoje, prevencija. Socialinė pagalba dirbant su smurtą patyrusiomis moterimis. Smurtą šeimoje patyrusių moterų psichosocialinių problemų tyrimas. Tyrimo organizavimo metodika. Tyrimo rezultatų analizė. Išvados ir siūlymai. Literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas. Prievartos priežastys yra sudėtingos, todėl smurto šeimoje negalima paaiškinti paprastai. Dažniausiai įvardijamos šios smurto priežastys: vyrų dominavimas šeimoje, skurdas, vaikystėje patirta prievarta, socialinės nuostatos, kurios toleruoja fizines vaikų bausmes, ir moterų nuvertinimą. Kuo jaunesni vaikai patiria arba stebi smurtą, tuo labiau pasireiškia destruktyvi įtaka jų psichologinei ir fizinei būsenai. Smurtas prieš vaikus ar jų motinas, grindžia kelią naujų smurtautojų ir aukų atsiradimui.
Socialinio darbo diplominis darbas (55 pus.)


Moterų užimtumo skatinimo priemonės Lietuvoje
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS. ĮVADAS. Strateginiai šalies prioritetai užimtumo politikos srityje. Stereotipinio požiūrio įtaka moterų užimtumui. Šeima ir darbas Lietuvos žmonių gyvenime. Šeimos ir darbo suderinamumas Europos Sąjungoje. Diskriminacija darbo rinkoje. Diskriminacijos darbo rinkoje rūšys. Vykdoma lyčių lygybės politika Lietuvoje. Vykdoma lyčių lygybės politika Europos Sąjungoje. Išvados. Literatūra.
Socialinio darbo kursinis darbas (20 pus.)


Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų programų lyginimas
Įvadas. Motinystė - kaip socialinė rizika. Socialinės politikos modeliai. Lietuva (rytų Europa). Vokietija (vakarų Europa). Graikija (pietų Eeuropa). Motinystės pašalpų programų lyginimas. Galiojantys teisės pagrindai. Aprėptis. Sąlygos. Paslaugų rūšys. Motinystės pašalpos mokėjimo trukmė (prieš ir po gimdymo). Motinystės pašalpos dydis. Tėvystė. Tyrimų duomenys. Sąlygos, kurioms esant vyrai labiau pasinaudotų šia teise. Tėvystės programos Lietuvoje, Vokietijoje ir Graikijoje. Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje. Reklaminė kampanija. Kodėl vyrams svarbu eiti tėvystės atostogų. Modernus vyras. Ydingas ir atgyvenęs požiūris. Išvados. Literatūros sąrašas.
Socialinio darbo referatas (16 pus.)


Neįgaliųjų vaikų integracija
Negalios samprata. Trumpa istorinė apžvalga. Kas ta integracija ir kodėl ji svarbi žmogui su negalia? Neįgaliųjų vaikų integracija Lietuvoje. Integracijos teorija ir praktika. Neįgaliųjų vaikų integracija Lenkijoje. Neįgaliųjų vaikų integracija Švedijoje. Neįgaliųjų vaikų integracija Norvegijoje. Neįgaliųjų vaikų integracija Estijoje. Neįgaliųjų vaikų integracija Prancūzijoje. Integracijos nauda. Nauda vaikams. Nauda šeimoms. Nauda auklėtojoms. Nauda bendruomenei.
Socialinio darbo referatas (12 pus.)


Nepilna šeima ir vaikas
Įvadas. Nepilnų šeimų atsiradimo priežastys. Vaikų ugdymo nepilnoje šeimoje sąlygos. Viena su vaikais. Vienišas tėvas. Išvados. Literatūra.
Socialinio darbo referatas (15 pus.)


Nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių požiūris į papildomą ugdymą mokykloje
Įvadas. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių požiūrį į papildomą ugdymą mokykloje. Tyrimo metodas: anketinė apklausa. Kursinio darbo struktūra: kursinį darbą sudaro įvadas, skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių požiūris į užklasinę veiklą. Vaikai, turinys intelekto sutrikimų, jų vystymosi raidos ir ugdymo ypatumai bei požiūrio samprata. Papildomas ugdymas mokykloje. Anketinė apklausa nežymiai protiškai atsilikusiems moksleiviams. Tyrimo organizavimas ir metodika. Mokinių apklausos rezultatų aptarimas ir analizė. Mokiniai mokykloje išmoko. Ar vaikai turi mėgstamų užsiėmimų? Vaikų bendravimas su mokyklos, klasės draugais, tokio bendravimo priežastys. Kuom mokiniai užsiima, ką veikia po pamokų? Ar mokiniai dalyvauja mokyklos renginiuose, kokiuose? Kokiuose mokyklos renginiuose labiausiai patinka dalyvauti nežymiai protiškai atsilikusiems mokiniams? Kokiuose mokyklos renginiuose labiausiai nepatinka dalyvauti nežymiai protiškai atsilikusiems mokiniams? Kodėl nežymiai protiškai atsilikę mokiniai renkasi vieną ar kitą būrelį? Ar nežymią protinę negalią turintiems vaikams pakanka mokykloje rengiamų renginių, būrelių? Kokių būrelių, renginių norėtų mokiniai savo mokykloje, kad būtų pilnai patenkinti jų poreikiai? Į ką mokiniai atkreipia dėmesį prieš pasirinkdami veiklą? Ar vaikams pakanka informacijos apie mokykloje veikiančius būrelius, renginius? Iš kur vaikai gauna informacijos apie būsimus renginius? Kas vaikus skatina dalyvauti popamokinėje veikloje? Ar nežymiai protiškai atsilikę mokiniai padeda ruošti mokyklos renginius? Išvados.
Socialinio darbo kursinis darbas (21 pus.)


Puslapiai:
   1 |  2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |