• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Kaimo turizmo verslo valdymo reformos ir pokyčiai
Įvadas. Kaimo turizmo verslo valdymo raidos analizė. Kaimo turizmo verslo valdymo esmė. Kaimo turizmo verslo valdymo raidos tendencijų lietuvoje analizė. Kaimo turizmo verslo pokyčių lietuvoje dinamika. Verslo valdymo reformų ir pokyčių teoriniai pagrindai. Valstybės vaidmuo kaimo turizmo verslo valdymo reformose ir pokyčiuose. Kaimo turizmo verslo reformų ir pokyčių įvertinimui naudojami metodai. Kaimo turizmo verslo valdymo reformų ir pokyčių lietuvoje vertinimas. Ekonominių veiksnių įtakos kaimo turizmo verslo reformoms ir pokyčiams analizė. Kaimo turizmo ssgg (swot) ir pest analizės. Gyventojų požiūrio į kaimo turizmo verslą ir jo paslaugų plėtrą analizė. Išvados ir rekomendacijos. Literatūros sąrašas. Priedai. Objektas: kaimo turizmo verslo valdymo reformos ir pokyčiai lietuvoje. Tikslas: nustatyti kaimo turizmo verslo reformų ir pokyčių galimybes. Uždaviniai. Išanalizuoti Lietuvos kaimo turizmo pokyčių dinamiką. Įvertinti ekonominių veksnių įtaką kaimo turizmo verslo reformoms ir pokyčiams. Nustatyti, kaimo turizmo sektoriaus, reformų ir pokyčių galimybes pagal ssgg ir pest analizes. Išanalizuoti kaimo turizmo verslo reformų perspektyvinius planus. Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į kaimo turizmo paslaugų reformas ir pokyčius.
Sociologijos diplominis darbas (42 pus.)

Kintanti Lietuvos šeima: lyčių vaidmenys
Įvadas. Tradiciniai lyčių vaidmenys Lietuvos šeimose. Tradicinių lyčių vaidmenų Lietuvos šeimoje pokyčiai. Lyčių vaidmenų pokyčių perspektyvos ir ateities tendencijos. Išvados. Literatūros sąrašas. Ištrauka iš darbo. Lietuvos šeimos sociologijoje jau darosi įprasta nagrinėti lyčių problematiką. Juk šeima visų pirma reiškia vienokią ar kitokią pastovią dviejų suaugusiųjų skirtingų lyčių asmenų savitarpio ryšių formą. Tad tiek Lietuvos, tiek ir Vakarų sociologinėje literatūroje remiamasi prielaida, jog svarbiausias šeimos, tuo pačiu ir lyčių santykių apibrėžimo kriterijus, yra pareigų pasiskirstymas tarp sutuoktinių, jų vaidmenys.
Sociologijos referatas (7 pus.)

Kintanti Lietuvos šeima: tendencijos ir interpretacijos
ĮVADAS. PAGRINDINIAI ŠEIMOS SAMPRATOS BRUOŽAI. PAGRINDINIAI ŠEIMOS RAIDOS BRUOŽAI LIETUVOJE. KINTANČIOS ŠEIMOS PERSPEKTYVOS. IŠVADOS. LITERATŪRA. Ištrauka iš darbo. Šeimos sociologija – pripažinta sociologijos mokslo šaka, tirianti šeimos susiformavimą, vystymąsi ir funkcijas, sutuoktinių šeiminius ryšius konkrečiomis socialinėmis ekonominėmis ir kultūrinėmis sąlygomis. Su šeimos sociologija siejamos visuomenės viltys: atliktų mokslinių tyrimų pagrindu gali būti parengta šeimos politika, nurodyti būdai, kaip artimoji aplinka gali atsigauti ir, svarbiausia, sėkmingai atlikti jai patikėtas bei apčios prisiimtas funkcijas, ypač reprodukcijos, relaksacijos, ugdymo ir socializacijos
Sociologijos referatas (6 pus.)

Knyga ir skaitymas masinių komunikacijų sistemoje
Įvadas.Raštas ir komunikacija. Rašto atsiradimas ir tobulinimas. Tarptautinis raštas. Rašto reikšmė XXI a. Raštas – svarbi komunikacijos priemonė. Žiniasklaidos priemonės. Radijas ir televizija. Kinas. Knygos, laikraščiai, žurnalai. Reklama. Internetas. Išvados. Literatūros sąrašas. Šiolaikinę informacijos visuomenę mūsų laikais neįmanoma įsivaizduoti be VIP (visuomenės informavimo priemonių). VIP technologijos aktyviai yra naudojamos ne tik kaip informavimo, bet ir kaip visuomenės nuomonės paveikimo būdas. Todėl dera kalbėti apie realią VIP įtaką visuomenei, apie jų realios valdžios įgyjimą. VIP technologijų lygis kasmet auga, ir jau dabar galima sakyti apie svarbią VIP vaidmenį kiekvieno inormacinės visuomenės nario gyvenime. Į VIP dabar atsižvelgiama, kaip į moralinių normų bei visuomenės elgesio formuotoją.
Sociologijos referatas (15 pus.)

Kokybiniai ir kiekkybiniai metodai
Įžanga. Kokybinio tyrimo samprata. Pagrindiniai kokybinio tyrimo bruožai. Pagrindiniai kokybinio tyrimo metodai. Stebėjimo metodas. Teksto analizės metodas. Interviu metodas. Audio/video įrašinėjimo ir iššifravimo metodas. Kokybinio tyrimo pagrindinės gairės ir "idiomos". Pagrindinės kokybinio tyrimo problemos. Pagrindinės kiekybinio tyrimo problemos. Kokybinio ir kiekybinio tyrimų derinimas. Apibendrinimas. Išvados. Priedai (10). Rengiant mokslinį tiriamąjį darbą yra labai svarbu tinkamai pasirinkti tyrimo metodus, kuriais (jaunasis) mokslininkas nustatinės objektyvios tikrovės reiškinius, jų tarpusavio sąsajas, dėsningumus. Kadangi tyrimo metodas, kaip nurodo prof. R. Tidikis, „lemia ne tik tyrimo kryptingumą, techniką, bet ir tyrimo proceso veiksmingumą“ . Turint minty, kad tyrėjas savo moksliniame tyrime remiasi gautais duomenimis bei daro iš jų sekančias pagrįstas išvadas, yra svarbu pažymėti tyrimo metodo pasirinkimo svarbą. Mokslinėje literatūroje yra pabrėžiama, kad tyrimo metodas gali būti „mokslinis“ metodas tik tuomet kai jis objektyviai, „teisingai“ atskleidžia socialinę tikrovę, o „teisingu“ jis yra suprantamas tik tuomet, kai „teisingai atspindi objektyvius pasaulio dėsnius, atitinka tiriamo dalyko ypatumus, jo vystymosi dėsningumus, atspindi sąmonėje jo esmę“ . Todėl, žinant tyrimo metodo pasirinkimo reikšmę, visų pirma, svarbu suprasti kokie yra metodai, ką jais galima objektyviai atskleisti, kokie yra jų pranašumai ir trūkumai lyginant su kitais ir pan., kadangi „nagrinėjant tą patį reiškinį ar faktą, bet skirtingais metodais galima gauti ne tik skirtingus, bet ir prieštaringus rezultatus“.
Sociologijos referatas (27 pus.)

Laisvalaikio tyrimas
ĮVADAS. LAISVALAIKIO PRALEIDIMO BŪDŲ PASIRINKIMAS. Laisvalaikio forma – televizija. Laisvalaikio metu žurnalų, laikraščių ir knygų skaitymas. Naudojimasis internetu. Būreliai ir kursai. Muziejai. Koncertai, teatras. Lankymasis kavinėse ir baruose. Lankymasis naktiniuose klubuose, diskotekose. Sportas laisvalaikiu. Kelionės. Kompiuteriniai žaidimai. Stalo žaidimai. Boulingo žaidimas. Pirtys ir baseinai. Alkoholio vartojimas. MIESTO IR KAIMO GYVENTOJŲ LAISVALAIKIO PRALEIDIMO BŪDŲ. PASIRINKIMO ANALIZĖ. Laisvalaikio tyrimas. Diagramų analizė. Laisvalaikio praleidimo būdų pasirinkimą įtakojantys veiksniai. Laisvalaikiui skirtos pajamos. Svajonių laisvalaikis. Laisvalaikio praleidimo būdai, kurių trūksta gyvenamojoje vietoje. IŠVADOS. NAUDOTA LITERATŪRA. PRIEDAI. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvi svarbiausias egzistavimo sąlygas: darbą ir laisvalaikį. Lietuvos konstitucinėje teisėje apibrėžtos žmogaus kultūrinės teisės, kur laiduojama kiekvieno teisė į poilsį ir laisvalaikį (LR Konstitucija, 1992, 49 str., 4 sk.). Pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (24 str.) kiekvienas žmogus gali naudotis ne tik pilietinėmis bei ekonominėmis, bet ir socialinėmis kultūrinėmis teisėmis. Vykstant esminiams pokyčiams visuomenėje, kylant bendram gyvenimo lygiui, vis labiau jaučiamas kultūrinių, meninių, dvasinių vertybių poreikis. Kaip byloja senovės išmintis, žmogui reikia ne tik duonos, bet ir žaidimų. Tam, kad nuo ko nors pailsėti, reikia turėti darbą, mokslą ar kokį kitą užsiėmimą. Dažnai laisvalaikis būna “laisvas”, neorganizuotas, t.y. pasyvus ir suprantamas kaip poilsis, pasireiškiantis nieko neveikimu.
Sociologijos kursinis darbas (34 pus.)

Lietuvos jaunimo emigracija
Bendrai apie emigraciją. Šiuolaikinės migracijos bruožai. Jaunimo išvykimo į užsienį tikslai ir priežastys. Emigracija kaip kultūrinis reiškinys. Patriotizmas. Išvykusiųjų svetur problemos. Protų nutekėjimas ir Lietuva. Dabartinė valstybės institucijų veikla emigracijos klausimu. Duomenų analizė. Migracija reiškia žmonių judėjimą ir laikiną arba nuolatinį vietos keitimą. Žmonės nuolat judėjo ir judėjo didėliais atstumais. Tą kilnojimąsi skatina daugelis veiksnių: nugalėtojų armijos ir imperijos užkariaudavo žemes ir įsitvirtindavo naujose teritorijose; pralaimėjusieji ir iškeldintieji bėgo į palankesnes gynybai žemes ir ieškojo saugesnio prieglobsčio. Su kokiomis visuomėnino gyvenimo sritimis yra susijusi ir kokias sritis keičia migracija? Dauguma migraciją nagrinėjančios literatūros akcentuoja darbo jėgos judėjimą. Tačiau tai, ką pirmiausia aprašome mes, yra žmonių, o ne darbo jėgos judėjimas, net jei tą judėjimą dažniausiai lemia jų darbas. Suprekintų samdomųjų darbininkų, pirmiausia reaguojančių į rinkos jėgų spaudimą, judėjimas yra ne tik vienas, nors ir svarbus, masinio žmonių judėjimo po planetą aspektas. Migracijos srautai taip pat susikryžiuoja su politinių, karinių ir kultūrinių galių sistema ir yra jos sudedamoji dalis. Kadangi migracija persipina su ekonomine, kultūrine ir politine sąveika ir ją keičia, galima tiketis, kad bus paveiktos visos šios sritys.
Sociologijos diplominis darbas (12 pus.)

Lietuvos miestų gyventojų nuomonė apie politiką
Įvadas. Tyrimo objektas. Tyrimo dalykas. Tyrimo tikslas. Tyrimo uždaviniai. Tyrimo hipotezės. Tyrimo duomenų analizė. Techninė ataskaita. Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos. Santrauka. Išvados ir rekomendacijos. Literatūra. Tyrimo objektas – įvairaus amžiaus grupių vyrai ir moterys, gyvenantys visoje Lietuvoje. Tyrimo dalykas –Lietuvos miestų gyventojų nuomonė apie politiką. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti ar Lietuvos žmonės domisi politiniu šalies gyvenimu ir dalyvauja jame...
Sociologijos kursinis darbas (26 pus.)

Lietuvos šeima ir darbo rinka
Įvadas. Šeima ir darbo rinka: darbo santykių įtaka šeimos raidai ir lyčių darbo diferenciacija šeimoje. Ištekėjusios moters padėtis darbo rinkoje: reali situacija ir teorinės interpretacijos. Šeima ir darbo politika. Ištrauka iš darbo. Sociologijos mokslas pabrėžia, kad šeima yra tarsi mažiausia visuomenės ląstelė, kuri vaidina didžiulį vaidmenį visuose visuomeniniuose santykiuose ir socialiniuose procesuose, tame tarpe ir darbo santykiuose. Šie santykiai sudaro materialinį šeimos būties pagrindą: jų pagalba formuojamas ir palaikomas namų ūkis, šeimos biudžetas, jie įtakoja vaidmenų tarp vyro ir moters pasiskirstymą namų ūkyje.
Sociologijos referatas (6 pus.)

Lyties keitimas
Įvadas. Žmogaus lytiškumas. Lyties keitimas. Lyties keitimo pasėkmės. "Už" lyties keitimą. "Prieš" lyties keitimą. Įstatymai. Išvados. Naudoti šaltiniai. Seksualinės mažumos – gėjai, lezbietės ir transseksualai – tai visuomenės smerktini, nepripažįstami, nuolat engiami žmonės. Mes norėtume šiame darbe aprašyti vieną iš kitokią lytinę oreantaciją turinčių grupių, tai transseksualizmą. Nors transseksualizmas turi gilias istorines, kultūrines ir antropologines šaknis, tačiau ši, pakankamai nesena, problema iškilo tik XX a. vid.
Sociologijos referatas (8 pus.)