• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Darbuotojų įsipareigojimas
Įvadas. Darbuotojų įsipareigojimo samprata. Darbuotojų įsipareigojimą stiprinantys veiksniai kaip kaitos mažinimo sąlyga. Organizacinis klimatas ir tarpusavio santykiai. Darbo įvertinimas. Atlygio sistema. UAB "Durapart" darbuotojų įsipareigojimo tyrimas.Tyrimo instrumantarijus ir eiga. Įmonės pristatymas. Tyrimo rezultatų analizė. Išvados. Literatūra. Priedai. Darbo tikslas - atskleisti darbuotojų įsipareigojimo stiprinimą kaip darbuotojų kaitos mažinimo sąlygą. Darbo objektas - darbuotojų įsipareigojimas. Darbo uždaviniai. Apibrėžti darbuotojų įsipareigojimo sampratą. Išanalizuoti veiksnius, stiprinančius darbuotojų įsipareigojimą. Atlikti įsipareigojimą stiprinančių veiksnių raiškos UAB "Durapart" tyrimą.
Sociologijos diplominis darbas (42 pus.)

Fizinę negalią turinčių asmenų poreikio socialinėms paslaugoms įvertinimas
Fizinę negalią turinčių asmenų poreikiai ir socialinės problemos. Negalės sampratos modeliai. Negalią turinčių asmenų poreikiai ir problemos. Negalios įtaka socialiniam funkcionavimui. Socialinės paslaugos- viena iš socialinės paramos sričių. Socialinių paslaugų samprata. Socialinių paslaugų rūšys. Socialinių paslaugų klasifikavimas. Socialinių paslaugų organizavimas Joniškio rajone. Socialinių paslaugų poreikio nustatymas. Socialinių paslaugų poreikio vertinimo kriterijai. Poreikių vertinimas bendruomenės ir individo lygmeniu. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Šiandien neretai žmonės su negalia skundžiasi, kad jiems sunku integruotis į visuomenę, gyventi pilnavertį gyvenimą, trūksta dėmesio. Darbe analizuojama socialinių paslaugų, kaip vienos iš socialinės paramos sričių, teikimo galimybes, jų svarbą žmonių su negalia gyvenime. Socialinių problemų samprata laikui bėgant kito. Nedarbas, visuomenės diferianciacija, neįgaliųjų padėtis dar neseniai buvo vertinama ne kaip socialinė, o kaip individuali problema, t. y. kaip žmogaus nesugebėjimas prisitaikyti prie kintančių socialinių sąlygų
Sociologijos diplominis darbas (52 pus.)

Globa kaip vaiko poreikių tenkinimo galimybė
Įvadas. Vaiko globos teorinė aptartis. Pagrindinės sąvokos. Vaiko globos samprata. Vaiko globos rūšys ir formos. Vaikų socialinė adaptacija globoje. Prieraišumas. Deprivacija. Išsiskyrimas. Paauglių socialiniai ypatumai. Globos institucijoje augančių vaikų psichosocialiniai ypatumai . Šeimyninės aplinkos įtaka vaikų socializacijai. Poreikiai. Poreikių klasifikacija. Tyrimas. Išvados. Darbo tikslas – apibrėžti vaikų poreikių tenkinimo galimybes įvairiose globos formose, nustatyti, kokioje globos formoje poreikiai tenkinami geriausiai.
Sociologijos diplominis darbas (43 pus.)

Jaunuolių išėjusių iš vaikų globos institucijų socialinės pagalbos poreikis
Įvadas. Globos institucijų vaidmuo rengiant jaunuolį savarankiškam gyvenimui. Globos institucijoje augančio jaunuolio ruošimo savarankiškam gyvenimui sunkumai. Savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo programų svarba ruošiant jaunuolį integracijai į visuomenę. Jaunuolių, gyvenančių globos įstaigoje psichosocialinio prisitaikymo naujoje aplinkoje sunkumai. Globos institucijų auklėtinių bendravimo, elgesio ir emociniai ypatumai. Globos institucijų auklėtinių savęs vertinimo ypatumai. Jaunuolių, išėjusių iš globos institucijų, situacijos teisinis reglamentavimas. Specialistų požiūrio į jaunuolių, išėjusių iš vaikų globos institucijų, socialinės pagalbos poreikį tyrimas. Tyrimo problema. Tyrimo metodika. Tyrimo metodas. Atranka. Tyrimo eiga ir organizavimas. Rezultatų pristatymas ir aptarimas. Respondentų charakteristikos. Duomenų analizė ir interpretacija. Globos institucijos vaidmuo rengiant jaunuolį savarankiškam gyvenimui. Specialistų požiūriu, aktualiausios jaunuolių, išėjusių iš globos institucijų, problemos. Veiksniai, įtakojantys sėkmingą buvusių globos institucijų auklėtinių socialinę integraciją. Jaunuolio socialinių savybių, įgytų globos institucijoje, vertinimas. Socialiniai psichologiniai sutrikimai, apsunkinantys integravimosi procesą. Emocinės vaiko savybės, skatinančios neefektyvią vaiko socializaciją. Veiksniai, sąlygojantys socialinės pagalbos būtinybę. Valstybės teikiamos paramos jaunuoliams, išėjusiems iš globos institucijų, efektyvumo įvertinimas. Specialistų požiūrio nustatymas įstatyminės bazės keitimo klausimais. Rezultatų apibendrinimas. Šio tyrimo objektas – specialistų požiūris į jaunuolių, išėjusių iš vaikų globos institucijų, socialinės pagalbos poreikį. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas kiekybinis anketinės apklausos metodas. Atliekant tyrimą tiriamųjų grupę sudarė 81 specialistas, dirbantis Vilniaus, Telšių ir Kupiškio vaikų globos institucijose.
Sociologijos diplominis darbas (47 pus.)

Kaimo turizmo verslo valdymo reformos ir pokyčiai
Įvadas. Kaimo turizmo verslo valdymo raidos analizė. Kaimo turizmo verslo valdymo esmė. Kaimo turizmo verslo valdymo raidos tendencijų lietuvoje analizė. Kaimo turizmo verslo pokyčių lietuvoje dinamika. Verslo valdymo reformų ir pokyčių teoriniai pagrindai. Valstybės vaidmuo kaimo turizmo verslo valdymo reformose ir pokyčiuose. Kaimo turizmo verslo reformų ir pokyčių įvertinimui naudojami metodai. Kaimo turizmo verslo valdymo reformų ir pokyčių lietuvoje vertinimas. Ekonominių veiksnių įtakos kaimo turizmo verslo reformoms ir pokyčiams analizė. Kaimo turizmo ssgg (swot) ir pest analizės. Gyventojų požiūrio į kaimo turizmo verslą ir jo paslaugų plėtrą analizė. Išvados ir rekomendacijos. Literatūros sąrašas. Priedai. Objektas: kaimo turizmo verslo valdymo reformos ir pokyčiai lietuvoje. Tikslas: nustatyti kaimo turizmo verslo reformų ir pokyčių galimybes. Uždaviniai. Išanalizuoti Lietuvos kaimo turizmo pokyčių dinamiką. Įvertinti ekonominių veksnių įtaką kaimo turizmo verslo reformoms ir pokyčiams. Nustatyti, kaimo turizmo sektoriaus, reformų ir pokyčių galimybes pagal ssgg ir pest analizes. Išanalizuoti kaimo turizmo verslo reformų perspektyvinius planus. Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į kaimo turizmo paslaugų reformas ir pokyčius.
Sociologijos diplominis darbas (42 pus.)

Lietuvos jaunimo emigracija
Bendrai apie emigraciją. Šiuolaikinės migracijos bruožai. Jaunimo išvykimo į užsienį tikslai ir priežastys. Emigracija kaip kultūrinis reiškinys. Patriotizmas. Išvykusiųjų svetur problemos. Protų nutekėjimas ir Lietuva. Dabartinė valstybės institucijų veikla emigracijos klausimu. Duomenų analizė. Migracija reiškia žmonių judėjimą ir laikiną arba nuolatinį vietos keitimą. Žmonės nuolat judėjo ir judėjo didėliais atstumais. Tą kilnojimąsi skatina daugelis veiksnių: nugalėtojų armijos ir imperijos užkariaudavo žemes ir įsitvirtindavo naujose teritorijose; pralaimėjusieji ir iškeldintieji bėgo į palankesnes gynybai žemes ir ieškojo saugesnio prieglobsčio. Su kokiomis visuomėnino gyvenimo sritimis yra susijusi ir kokias sritis keičia migracija? Dauguma migraciją nagrinėjančios literatūros akcentuoja darbo jėgos judėjimą. Tačiau tai, ką pirmiausia aprašome mes, yra žmonių, o ne darbo jėgos judėjimas, net jei tą judėjimą dažniausiai lemia jų darbas. Suprekintų samdomųjų darbininkų, pirmiausia reaguojančių į rinkos jėgų spaudimą, judėjimas yra ne tik vienas, nors ir svarbus, masinio žmonių judėjimo po planetą aspektas. Migracijos srautai taip pat susikryžiuoja su politinių, karinių ir kultūrinių galių sistema ir yra jos sudedamoji dalis. Kadangi migracija persipina su ekonomine, kultūrine ir politine sąveika ir ją keičia, galima tiketis, kad bus paveiktos visos šios sritys.
Sociologijos diplominis darbas (12 pus.)

Neįgaliųjų su proto negalia užimtumas
Teisinė neįgaliųjų užimtumą reguliuojanti bazė. Valstybės politika. Profesijos įgyjimas ir įsidarbinimas. Profesinis konsultavimas (orientavimas). Profesinis mokymas (is). Įsidarbinimas. Pagalba darbo vietoje. Požiūris į žmones su proto negalia. Tyrimas. Tyrimo metodika. Tyrimo metodas. Tyrimo atranka. Tyrimo eiga ir organizavimas. Rezultatų aprašymas. Rezultatų analizė. Išvados. Santrauka (lietuvių kalba). Santrauka (anglų kalba). Literatūra. Pasirinkau šią temą savo bakalauriniam darbui dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, turėjau galimybę iš arčiau susipažinti su žmonėmis, turinčiais proto negalią ar psichinių sutrikimų. Pirmame kurse atlikau daugiau kaip 80-ies valandų praktiką Vilniaus vasaros psichikos sveikatos centre. Ten susipažinau su įvairių tipų psichikos sutrikimais. Nors psichikos ir proto ( intelekto ) sutrikimai skiriasi, tačiau turi ir nemažai panašumų. Be to, daug kur statistikos duomenyse proto negalia įtraukiama į psichikos sutrikimų kategoriją. Trečiame kurse atlikau praktiką, trukusią daugiau nei 500 valandų, Žmonių su proto negalia dienos centre “Šviesa”. Šios praktikos metu daug sužinojau apie žmonių turinčių proto negalia elgesį, bendravimą, gebėjimą pasirūpinti savimi, pomėgius. Pastebėjau, kad dauguma jų niekada niekur nedirbo. Kai kurie jų lankosi tame pačiame pastate nuo vaikystės, kai čia dar buvo vaikų darželis. Susipažinau iš arčiau su nemaža dalimi lankytojų, sužinojau jų gyvenimo istorijas, apie jų artimuosius, kaip jie pareko į dienos centrą. Dalis centro lankytojų turi žymų intelekto sutrikimo laipsnį, tačiau yra nemažai turinčių vidutinį ar lengvą sutrikimo laipsnį ir tikrai galėtų dirbti bent jau didielės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Kai kurie jų yra baigę profesinio rengimo mokyklas ir, pavyzdžiui su medžiu dirba geriau nei daugelis sveikųjų. Kitas motyvas yra tas, kad tyrimų apie žmonių su proto negalia užimtumą nėra daug.
Sociologijos diplominis darbas (74 pus.)

Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija
Įvadas. Nepilnamečių nusikalstamumas kaip problema. Teorijos, aiškinančios nusikaltimų atsiradimo priežastis. Nepilnamečių nusikalstamumo priežastys. Teisės pažeidėjų asmenybės problema. Šeima ir nepilnamečių nusikalstamumas. Bendraamžiai ir nepilnamečių nusikalstamumas. Mokykla ir nepilnamečių nusikalstamumas. Ankstyvoji nusikaltimų prevencija. Tyrimas. Tyrimo rezultatų pristatymas ir aptarimas. Išvados. Rekomendacijos ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Nepilnamečių nusikalstamumas ir jo prevencija yra labai sudėtinga, aktuali problema. Tai viena iš specifinių problemų, su kuria susiduria kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos dydžio, ekonominės ar socialinės gerovės.
Sociologijos diplominis darbas (47 pus.)

PAAUGLIO STATUSAS KLASĖJE KAIP SOCIALINIS PEDAGOGINIS FENOMENAS
VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO, PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETO SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDROS MAGISTRINIS DARBAS. PADĖKA. ĮVADAS. PAAUGLIŲ STATUSO ĮTAKA JŲ ASMENYBĖS FORMAVIMUISI. Paauglių statusas klasėje ir jų tarpusavio santykiai. Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai. Žemo statuso mokinių charakteristika. Bendraamžių įtaka paauglių asmenybės formavimuisi. ŽEMO STATUSO MOKINIŲ ADAPTACIJOS GALIMYBĖS. PAAUGLIŲ STATUSO TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS, EIGA IR REZULTATŲ ANALIZĖ. Tyrimų organizavimas ir metodika. Kontingento analizė. Paauglių tyrimo duomenų analizė. Nepatenkinamo statuso poveikio paaugliams analizė. ŽEMO STATUSO MOKINIŲ SOCIOPEDAGOGIZACIJOS GALIMYBĖS. Pedagoginių santykių poveikis statusui. Socialinio pedagogo vieta mokinių statuso gerinimo sistemoje. IŠVADOS. LITERATŪRA. PRIEDAI
Sociologijos diplominis darbas (66 pus.)

Pensionato bendruomenės poreikių tenkinimo optimizavimas
Įvadas. Pensionatas kaip stacionari globos įstaiga. Stacionarios globos įstaigos veiklos ypatumai. Stacionarios globos įstaigos paskirtis ir pagrindiniai uždaviniai. Personalo struktūra ir pagrindiniai darbo organizavimo principai. Pensionato gyventojų bendruomenė. Bendruomenės samprata. Pensionato gyventojų bendruomenės įvairovė. Psichinę negalią turintys asmenys. Negalios samprata. Negalios sampratos modeliai. Požiūris į psichinę negalią turinčius žmones. Pensionato gyventojų bendruomenės poreikių tenkinimas. Žmogaus poreikių teorinis pagrindimas. Poreikių nustatymas. Socialinio darbuotojo vaidmuo tenkinant pensionato gyventojų bendruomenės poreikius. Pensionato gyventojų bendruomenės poreikių tenkinimo tyrimas. Tyrimo uždaviniai, metodika. Pensionato gyventojų bendruomenės poreikių tenkinimo tyrimo rezultatai. Išvados. Rekomendacijos. Resume. Literatūros sąrašas. Priedai. Kiekvienas žmogus yra savaip vertingas, kad ir kas jis yra, kad ir koks jis yra, kad ir ką jis sugeba. Pats žmogaus gyvenimas jau savaime yra vertingas ir prasmingas. Visi žmonės turi vienodą teisę į žmogaus vertą egzistavimą. Visuomenė privalo sudaryti tokias pat sąlygas visiems savo nariams. Žmogus turi teisę gyventi, neatsižvelgiant į amžių, negalę, visuomeninę padėtį
Sociologijos diplominis darbas (74 pus.)