• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Ar lietuviai nesigaili įstoję į Europos Sąjungą?
Įvadas. Informacinių šaltinių apžvalga. ES ir Lietuvos santykių istorinė praeitis. Europos sąjungos narystės privalumai. Europos sąjungos narystės neigiami aspektai. Tyrimo analizė. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti ar lietuviai nesigaili įstoję į europos sąjungą. Tyrimo uždaviniai. Sužinoti europos sąjungos ir Lietuvos santykių istorinę veiklą. Išanalizuoti europos sąjungos narystės privalumus. Išanalizuoti europos sąjungos narystės neigiamus privalumus. Sužinoti, kaip lietuviai vertina įstojimą į europos sąjungą. Ištirti ar lietuviai nesigaili įstoję į europos sąjungą.
Sociologijos kursinis darbas (21 pus.)

Ar žmonės pasitiki politika ir politinėmis partijomis?
Įvadas. Informacinių šaltinių apžvalga. Politinių partijų kilmė ir samprata. Politinių partijų istorija. Politika. Politinis režimas. Tyrimo analizė. Trumpai apie tyrimą. Tyrimo klausimų diagramos. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai. Tyrimo problema: Politika ir politinės partijos - bene viena aktualiausių temų Lietuvoje. Todėl svarbu sužinoti, ką Lietuvos visuomenė mano apie šiuolaikinę politiką, politikus ir politines partijas. Tyrimo tikslas- Išsiaiškinti žmonių nuomonę apie Lietuvos politiką ir politines partijas. Tyrimo uždaviniai. Išanalizuoti, kuris Lietuvos politikas žmonėms kelia daugiausiai/mažiausiai pasitikėjimo. Ištirti ar žmones tenkina dabartinė valdžia. Sužinoti kuo naudingos Lietuvos politinės partijos. Tyrimo objektas: Lietuvos žmonių nuomonė apie politiką ir politines partijas. Tyrimo metodai. Informacijos šaltinių apžvalga. Anketinė apklausa.
Sociologijos kursinis darbas (19 pus.)

Autostopas - kaip gyvenimo būdas
Įvadas. Gyvenimo būdas. Gyvenimo budas sociologų akimis. Zygmund bauman keliautojų tipai. Kelionės autostopu ypatumai. Po pasaulį autostopu. Baimės jausmo ir noro pažinti sankirta. Naujų tolių patrauklumas. Atsakomybės jausmas - saugumo garantija. Autostopas, kaip sporto šaka. Pastogė - neproblema. Empirinė grupinio namų darbo dalis. Interviu analizė. Interviu analizės rezultatai. Išvados. Literatūra. Priedas. Darbo tikslas: Žiūrint per gyvenimo būdo prizmę aptarti pagrindinius keliavimo autostopu aspektus. Uždaviniai. Pateikti gyvenimo būdo ir autostopo sąsajas. Išskirti sociologinį požiūrį į keliautojus pagal Zygmund Bauman. Atskleisti kelionių autostopu unikalumo aspektus remiantis asmenine bei. kitų autostopininkų patirtimi. Interviu analizės būdu išryškinti esminius keliavimo autostopu įpatumus.
Sociologijos kursinis darbas (27 pus.)

Bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių požiūris į homoseksualumo reiškinį
Vartojamų terminų sąrašas. Seksualinės mažumos samprata visuomenėje istoriniu aspektu. Požiūrio į homoseksualizmą retrospektyva senovės kultūrose. Seksualumo transformacija naujaisiais laikais. Homoseksualizmo priežastys. Homoseksualios asmenybės atskleidimas. Homofobija ir jos raiška lietuvoje. Psichologiniai homoseksualios moters ir homoseksualaus vyro bruožai. Psichologiniai homoseksualios tapatybės atskleidimo aspektai. Socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo veikla ugdant tolerantiškumą homoseksualumo reiškiniui. Vyresnių bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių požiūrio į homoseksualumą tyrimas. Tyrimo organizavimas ir eiga. Tiriamųjų imtis. Homoseksualumo reiškinio suvokimas ir jo analizė tarp bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių. Tyrimo tikslas. Nustatyti Telšių miesto bendrojo lavinimo mokyklų klasių moksleivių požiūrį į homoseksualumą, galimas socialinio pedagogo veiklas ugdant tolerantiškumą homoseksualių asmenų atžvilgiu ir galimus socialinės diskriminacijos požymius. Tyrimo uždaviniai. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, atskleidžiančią visuomenės požiūrį į homoseksualumą. )Remiantis mokslinės literatūros analize parengti tyrimo instrumentą, kuriuo būtų nustatomi mokinių požiūrio į homoseksualų socialinės diskriminacijos ypatumus. )Nustatyti socialinio pedagogo veiklos kryptis, susijusias su homoseksualumo tema. Parengti rekomendacijas ugdymo įstaigų socialiniams pedagogams.
Sociologijos kursinis darbas (51 pus.)

Fizinio lavinimosi ir sporto svarba neįgaliųjų asmenų socialinėje integracijoje
Įvadas: Temos naujumas; Problema; Darbo tikslas; Uždaviniai; Metodai; Hipotezė. NEĮGALUMAS – KAIP SOCIALINĖS PROBLEMOS SAMPRATA. Neįgalieji Lietuvoje. Invalidus ginantys įstatymai. FIZINIO LAVINIMOSI IR SPORTO SVARBA NEĮGALIŲJŲ ASMENŲ SOCIALINĖJE INTEGRACIJOJE. Invalidų sportinės ir fizinės veiklos institucijos. ŽMONIŲ SU NEGALIA SPORTINĖ VEIKLA. Neįgaliųjų integracija į visuomenę per sporto institucijas mūsų šalyje. Pirmosios tarptautinės varžybos. Neįgaliųjų sportas Joniškio rajone. Neįgaliųjų sporto organizacijų nariai. Respublikos neįgaliųjų sporto čempionatai. Tarptautiniai renginiai Lietuvoje. Federacijų, specialiosios olimpiados komiteto renginiai. Sveikatingumo renginiai. Europos čempionatai. Lietuvos neįgaliųjų rinktinių dalyvavimas įvairaus tarptautinio rango varžybose. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijų pasiekimai 1992-2003 m. VALSTYBĖS NEĮGALIŲJŲ SPORTO FINANSAVIMAS. Valstybės neįgaliųjų sporto finansavimas 2003 m. Valstybės neįgaliųjų sporto finansavimas 2004 m. Lietuvos sporto finansavimas 2004 m. APIE NEĮGALIŲJŲ SPORTO KLUBUS. Neįgaliųjų susirūpinimas. NEĮGALIŲJŲ IR SVEIKŲ ŽMONIŲ POŽIŪRIO Į IŠKELTĄ PROBLEMĄ. TYRIMAS. Tyrimo metodika. Neįgaliųjų žmonių tyrimo rezultatai ir analizė. Sveikųjų žmonių tyrimo rezultatai ir analizė. Bendra tyrimo analizė. IŠVADOS.
Sociologijos kursinis darbas (38 pus.)

Gerovės valstybės ekonomika. Gerovės valstybės kritika
Gerovės ekonomika. Gerovės ekonomikos apibrėžimai. Gerovės ekonomikos ir pozityviosios ekonomikos skirtumai Gerovės ekonomikos kryptys. Kas yra "gerovės valstybė"? (Apie "gerovės valstybę"apskritai) Lietuva kaip "gerovės valstybė". "Gerovės valstybės" kritika. Argumentai prieš "gerovės valstybę". "Gerovės valstybės" modelių kritika. Nuosavybė ir moralė. Išlikimas, pareiga ir tobulėjimas Laisvė patirti nesėkmę. Atsakomybės išsižadėjimas. "Gerovės valstybė" ir lyties lygybės. Literatūra. Priedai.
Sociologijos kursinis darbas (24 pus.)

Globos, rūpybos ir įvaikinimo įgyvendinimo problematika Lietuvos respublikos įstatymuose
Įvadas. I. Globos, rūpybos ir įvaikinimo problematika. Įvaikinimo procedūros teisiniai aspektai. Įvaikinimo teismo procesas. Įvaikintojų socialinės garantijos. Globos ir rūpybos teisinis reglamentavimas. Globos ir rūpybos teismo proceso ypatumai. Globėjų (rūpintojų) socialinės garantijos. Visuomenės nuomonės apie globos, rūpybos ir įvaikinimo procedūrą, tyrimas. Tyrimo metodologija. Tyrimo rezultatai. Išvados. Literatūros sąrašas. Tyrimo objektas: globos, rūpybos ir įvaikinimo problematika Lietuvos Respublikos įstatymuose. Tyrimo tikslas: atskleisti įvaikinimo, globos ir rūpybos teisinius ypatumus. Tyrimo uždaviniai. Aptarti įvaikinimo, globos bei rūpybos teisinius aspektus. Apibrėžti įvaikinimo, globos ir rūpybos teisinių procedūrų ypatumus. Ištirti visuomenės nuomonę apie globėjams (rūpintojams) bei įvaikintojams teikiamą socialinę paramą.
Sociologijos kursinis darbas (37 pus.)

Interneto svarba ir vieta gyvenime
Įvadas. Informacinių šaltinių apžvalga. Bendravimas internete. Mobilusis internetas. Kuo naudingas mobilusis internetas? internetinė žiniasklaida. Interneto grėsmės. Vaikai ir internetas. Priklausomybė nuo interneto. Tyrimo analizė. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Priedai. Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti interneto svarbą ir vietą Lietuvos visuomenės gyvenime. Tyrimo objektas. Interneto svarba ir vieta gyvenime. Tyrimo uždaviniai. Išsiaiškinti, ar daug žmonių naudojasi internetu. Išsiaiškinti žmonių nuomonę apie interneto svarbą Lietuvos visuomenėje.
Sociologijos kursinis darbas (18 pus.)

Jaunimo subkultūra
Įvadas. Kultūros samprata. Kultūros sąvokos atsiradimas. Kultūros esminės charakteristikos. Kultūra ir socializacija. Kultūros elementai. Kultūrų įvairovė. Etnocentrizmas. Kultūrinis reliatyvizmas. Kultūrų vidiniai skirtumai. Subkultūra, jos bruožai. Jaunimo subkultūros bruožai. Jaunimo grupės. Akademinės grupės.. Lietuvos studentų sąjunga. Lietuvos moksleivių sąjunga. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Politinės grupės. Jaunųjų konservatorių lyga. Lietuvos liberalus jaunimas. Religinės grupės. Ateitininkų atsiradimo istorija. Ateitininkų federacija. Laisvalaikio grupės. Autostopas – realus gyvenimo aromatas. Vilniaus autostopo klubas. Išvados. Šiuolaikinėje visuomenėje individai gyvena nuolatinėje bereikšmiškumo grėsmėje, todėl miestai virsta ne tik šiuolaikinio konsumerizmo, bet ir simbolinių impresijų bei ekspresijų „atsivėrimo“ vieta. Individai bando įgyvendinti įsivaizduojamus modelius, kaip jie turėtų gyventi tokiame pasaulyje, koks jis yra, ir kaip toks pasaulis turėtų būti tvarkomas pagal jų įsivaizduojamą gyvenimą. Ir nors visų visuomenės narių protai yra užpildyti tam tikrų kultūrinių kodų sistemų, tačiau būtent jaunimo biologiškai, psichodinamiškai, socialiai bei kultūriškai sąlygotas lankstumas suteikia jiems stiprų „seismografinį“ sugebėjimą registruoti gilius, bet paslėptus socialinius judėjimus ir juos išreikšti aiškia stiliaus kalba.
Sociologijos kursinis darbas (28 pus.)

Laisvalaikio tyrimas
ĮVADAS. LAISVALAIKIO PRALEIDIMO BŪDŲ PASIRINKIMAS. Laisvalaikio forma – televizija. Laisvalaikio metu žurnalų, laikraščių ir knygų skaitymas. Naudojimasis internetu. Būreliai ir kursai. Muziejai. Koncertai, teatras. Lankymasis kavinėse ir baruose. Lankymasis naktiniuose klubuose, diskotekose. Sportas laisvalaikiu. Kelionės. Kompiuteriniai žaidimai. Stalo žaidimai. Boulingo žaidimas. Pirtys ir baseinai. Alkoholio vartojimas. MIESTO IR KAIMO GYVENTOJŲ LAISVALAIKIO PRALEIDIMO BŪDŲ. PASIRINKIMO ANALIZĖ. Laisvalaikio tyrimas. Diagramų analizė. Laisvalaikio praleidimo būdų pasirinkimą įtakojantys veiksniai. Laisvalaikiui skirtos pajamos. Svajonių laisvalaikis. Laisvalaikio praleidimo būdai, kurių trūksta gyvenamojoje vietoje. IŠVADOS. NAUDOTA LITERATŪRA. PRIEDAI. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvi svarbiausias egzistavimo sąlygas: darbą ir laisvalaikį. Lietuvos konstitucinėje teisėje apibrėžtos žmogaus kultūrinės teisės, kur laiduojama kiekvieno teisė į poilsį ir laisvalaikį (LR Konstitucija, 1992, 49 str., 4 sk.). Pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (24 str.) kiekvienas žmogus gali naudotis ne tik pilietinėmis bei ekonominėmis, bet ir socialinėmis kultūrinėmis teisėmis. Vykstant esminiams pokyčiams visuomenėje, kylant bendram gyvenimo lygiui, vis labiau jaučiamas kultūrinių, meninių, dvasinių vertybių poreikis. Kaip byloja senovės išmintis, žmogui reikia ne tik duonos, bet ir žaidimų. Tam, kad nuo ko nors pailsėti, reikia turėti darbą, mokslą ar kokį kitą užsiėmimą. Dažnai laisvalaikis būna “laisvas”, neorganizuotas, t.y. pasyvus ir suprantamas kaip poilsis, pasireiškiantis nieko neveikimu.
Sociologijos kursinis darbas (34 pus.)