Referatai Kursiniai Diplominiai

Sekliųjų ir polinių pamatų projektavimas
suprojektuoti gelzbetonio perdanga Įvadas. Sekliųjų pamatų skaičiavimas. Grunto fizinių rodiklių skaičiavimas. Vidinės kolonos apkrovų deriniai. Vidinės kolonos pamato matmenų nustatymas. Vidinės kolonos pamato nuosėdžio skaičiavimas. Vidinės kolonos pamato matmenų patikslinimas. Kraštinės kolonos pamato skaičiavimas. Kraštinės kolonos apkrovų deriniai. Kraštinės kolonos pamato matmenų nustatymas. Kraštinės kolonos pamato nuosėdžio skaičiavimas. Polinių pamatų skaičiavimas. Grunto fizinių rodiklių nustatymas. Vidinės kolonos apkrovų deriniai. Pavienio poliaus atlaikymo galios nustatymas. Polių grupės skaičiavimas atlaikymo galiai. Sąlyginio pamato skaičiavimas. Polinio pamato sėdimo skaičiavimas. Kraštinės kolonos pamato skaičiavimas. Kraštinės kolonos apkrovų deriniai. Pavienio poliaus atlaikymo galios nustatymas. Polių grupės skaičiavimas atlaikymo galiai.
Statybos kursinis darbas (25 pus.)


Smulkių ir vidutinių statybos kompanijų konkurencingumo didinimo galimybės
Turinys. Įžanga. Smulkus ir vidutinis verslas statybose. Smulkaus ir vidutinio verslo samprata. Smulkaus ir vidutinio verslo formavimosi sąlygos bei jo funkcijos. Istorinė statybos apžvalga. Statybos verslo šakos ypatumai. Svv statybos įmonių ypatumai. Statybų rinkos apžvalga. Rinkodaros klaidos statybose. Valstybės vaidmuo svv vystymuisi. Svv įmonių konkurencingumo didinimo strategijos. Konkurencingumo samprata. Svv įmonių specializavimasis. Svv įmonių kooperavimasis. Svv įmonių kooperavimo potencialas. Svv kooperavimosi strategijos ir jų įgyvendinimo galimybės. Klasterizacija svv statybos kompanijų konkurencingumo didinimo strategija. Klasterio sąvoka, pagrindiniai klasterių bruožaiklasterizaciją galima apibūdinti kaip aukščiausią kooperavimosi formą. Klasterių tipai ir jų ypatumai. Klasterių įtaka regiono konkurencingumui. Svv statybos kompanijų požiūrio į kooperavimąsi tyrimas. Metodikos pagrindimas. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatai. Smulkių bei vidutinių statybos kompanijų konkurencingumo užtikrinimo modelis ir jo veikimas. Išvados.
Statybos diplominis darbas (58 pus.)


Specialiosios paskirties keramika, jos techninės charakteristikos, rūšys, panaudojimo galimybės
Keraminės plytos. Techninės charakteristikos. Atsparumas šalčiui. Keramikiniai statybiniai blokeliai. Keramikinės stogo čerpės. Keraminių čerpių atsparumas oro sąlygų kaitai. Kiek laiko tarnauja šis gaminys? Ar keraminės čerpės sensta? Keramikinių čerpių spalvos kitimas. Keraminėmis čerpemis dengto stogo atnaujinimas. Keraminių čerpių šilumos izoliacinės savybės. Kiek svorio gali išlaikyti gaminys? Stogo dengimas keraminėmis čerpėmis. Ar glazūruotos čerpės ilgaamžiškesnės už natūralias keramines čerpes? Kelios keraminių čerpių rušys. Keraminės plytelės.
Statybos konspektas (8 pus.)


Stalių gaminiai (langai ir durys), jų techniniai rodikliai, kokybės įvertinimas
Mediena. Medienos savybės. Mediniai langai ir durys. Naujų tipų gaminami langai. Naujos kartos medinių langų profiliai. Langų iš medžio ir aliuminio profilis MIRA. Langų iš medžio ir aliuminio privalumai. Iš medinių langų sistemų galima pagaminti bet kokios formos langus. Medinio lango ir durų išorė ir vidus gali būti dažomi skirtingai. Langų ir durų gamybai paprastai naudojama mediena. Paprastai gaminamų langų keli pavyzdžiai.
Statybos konspektas (7 pus.)


Statybinė akustika
Įvadas. Fizikiniai garso pagrindai. Triukšmo šaltiniai pastatuose. Triukšmo ir vibracijų sklidimas pastatuose. Statybinių konstrukcijų oro garso izoliacijos įvertinimas. Garso klasės. Gyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo klasifikavimas. Mokslo įstaigų pastatai. Akustinės medžiagų charakteristikos. Inžinerijos įrenginių triukšmo mažinimas. Vandentekio ir kanalizacijos sistemų triukšmas. Akustinės medžiagų charakteristikos. Akytosios ir ploštinės garso suderiamosios medžiagos. Rezonansinės konstrukcijos. Membraninės konstrukcijos. Difrakciniai garso slopintuvai. Triukšmo mažinimas miestuose ir gyvenvietėse. Triukšmo sklidimas virš žemės paviršiaus. Akustiniai ekranai. Transporto šaltinių garso slėgio lygių pastato išorėje klasifikatorius. Išvados
Statybos referatas (25 pus.)


Statybinės mechanikos namų darbas
Skaičiuojamoji schema. Apkrovų schema. Statinio neišprendžiamumo laipsnio nustatymas. Rėmo diskretinis modulis. Rėmo skaičiavimo rezultatai ir diagramos. Skersinės jėgos. Momentai. Poslinkiai. Atraminės reakcijos. Ašinių jėgų diagrama. Skersinių jėgų diagrama. Momentų diagrama. Poslinkių diagrama. Skerspjūvių parametrai. Patikrinimas.
Statybos namų darbas (8 pus.)


Statybinės medžiagos
Medienos džiovinimas ir gaminių sandėliavimas. Statybinių medžiagų savybės santykiui su šiluma apibūdinti: šiluminė talpa, šiluminis laidumas, jų rodikliai, matavimo vienetai. Šiluminio laidumo priklausomybė nuo medžiagos struktūros, akytumo, drėgnio. Magminės uolienos, pagrindinės jų savybės. Medžiagos ir gaminiai iš magminių uolienų, jų techniniai duomenys, panaudojimas. Statybinis gipsas: žaliava, rišimosi ir kietėjimas, markės (pagal LST 1472) laikymas, panaudojimas. Keraminės plytos, jų techniniai duomenys, tikslingas panaudojimas
Statybos konspektas (4 pus.)


Statybinės medžiagos (2)
Medienos džiovinimas. Statybinių medžiagų savybės. Magminės uolienos. Gipsas. Keraminės plytos. Praktinė užduotis. Džiūdama mediena iš pradžių netenka laisvosios ir tik vėliau higroskopinės drėgmės. Medienos, kurioje yra tik higroskopinė drėgmė, drėgnumas vadinamas pluoštų soties tašku. Įvairių veislių medienoje jis svyruoja tarp 23 – 31%.
Statybos namų darbas (11 pus.)


Statybinės medžiagos (3)
Statybinių medžiagų klasifikavimas. Statybinių medžiagų ir dirbinių standartizacija. Statybinių medžiagų sandara. Gamtinio akmens statybinės medžiagos. Statyboje naudojama mediena. Statybinės keramikos žaliavos. Statybinis gipsas. Skystasis stiklas. Kalkės. Portlandcementis. Užpildai. Betono struktūra. Lengvasis betonas. Silikatbetonis. Statybiniai mišiniai. Stogo hidroizoliuojančios ir hermetizuojančios medžiagos. Šilumą izoliuojančios medžiagos. Mineralinė vata. Polestirolinis putplastis. Stiklo gamyba. Stiklo Gamybos Technologija. Dažymo medžiagos. Polimeriniai dirbiniai. Metalai ir jų panaudojimas statyboje. Gamtinės statybinės medžiagos ir dirbtiniai – gaunami iš žemės gelmių arba perdirbant medžius. Šioms medžiagoms yra suteikiama suteikiama forma ir dydis, bet jų vidinė struktūra nėra keičiama.
Statybos referatas (17 pus.)


Statybinių mašinų laboratoriniai
Žiauniniai trupintuvai. Elektroterminis armatūros įtempimas. Vibraciniai įrenginiai. Susipažinti su laboratorinio trupintuvo konstrukcija, veikimo principu ir darbo parametrų reguliavimo būdais. Nubraižyti trupintuvo kinematinę schemą, išmatuoti geometrinius parametrus. Nustatyti sutrupintos medžiagos granuliometrinę sudėtį, smulkinimo laipsnį, energijos sąnaudas, našumą. Tyrimo ir skaičiavimo rezultatus surašyti į lentelę. Nubraižyti granuliometrinės sudėties ir smulkinimo laipsnio priklausomybes nuo iškrovimo angos pločio. Nubraižyti energijos sąnaudų ir našumo priklausomybes nuo smulkinimo laipsnio. Susipažinti su vibracinėmis aikštelėmis, jų konstrukcija ir nubraižyti kinematinę schemą. Nustatyti vibracinių aikštelių tipą pagal jų virpesių pobūdį. Tuo tikslu nustatyti virpesių formą ir vibravimo parametrus (virpesių amplitudę, dažnį, vibracinį pagreitį). Vibracinių aikštelių virpesių amplitudės ir dažnis paprastai matuojami rankiniais vibrografais, kurių veikimas pagrįstas mechaninių virpesių perdavimu per svirčių sistemą iš matuojamo taško į užrašymo mechanizmą. Vibracijų matuoklis sudarytas iš pjezokeitiklių paverčia mechaninį virpesį elektriniu. Pjezokeitikliai tobulesni ir tikslesni už mechaninius matuoklius. Nustatyti vibracinės aikštelės rėmo atskirų taškų virpesių amplitudžių nevienodumą. Tam nubraižyti aikštelės rėmo schemą ir sužymėti joje būdinguosius taškus, kuriuose reikia matuoti amplitudes ir apskaičiuoti jų nuokrypas. Pagal () ir () formulas apskaičiuoti vibracinės aikštelės kinetinio momento priklausomybę nuo. A)debalanso masės. B)ant aikštelės dedamos vibruojamo mišinio masės. Susipažinti su elektroterminio armatūros kaitinimo stendo konstrukcija ir nubraižyti jo schemą. Naudojantis 5 formule pagal pasirinktą išankstinį armatūros įtempimą, rekomenduojamą įkaitinimo temperatūrą tr ir atstumą tarp atramų latsapskaičiuoti armatūros strypo ar vielos ruošinio ilgį lr. Tuo tikslu apskaičiuojami reikiami pailgėjimai. Parinktus ir apskaičiuotus dydžius surašyti į lentelę. Apskaičiuoti ir parinkti armatūros kaitinimo režimą. Reikiama strypinės armatūros kaitinimo srovė, maitinimo šaltinio įtampa ir galia apskaičiuojamos pagal (), () ir () formules. Parinkti ir apskaičiuoti dydžiai surašomi į lentelę. Įkaitinti armatūros ruošinį elektroterminiu būdu pagal apskaičiuotą kaitinimo režimą. Tuo tikslu paruoštą armatūros ruošinį įdėti į stendą, prie jo pritvirtinti elektros grandinės gnybtus ir įjungti reikiamo dydžio elektros srovę. Kai armatūros pailgėjimas yra reikiamo dydžio, išjungti elektros srovę (arba ji išjungiama automatiškai) ir įtvirtinti armatūros ruošinį atsparose. Nustatyti ir nubraižyti armatūros įtempimų priklausomybę nuo laiko ir temperatūros armatūros ataušinimo metu. Nustatyti faktinius armatūros įtempimų dydžius pagal faktinį pailgėjimą, akustiniu būdu, pagal dinamometro rodmenis. Gautus dydžius surašyti.
Statybos laboratorinis (12 pus.)


Puslapiai:
   1 | 2 | 3 | 4 | 5 |  6 | 7 | 8 | 9 |