• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Lėktuvo meteorologinis radiolokatorius “GROZA”
LABORATORINIS DARBAS № 2. Tikslas. Susipažinti ir išnagrinėti radiolokatoriaus struktūrinę schemą.Darbo eiga. Išvada.
Technologijų laboratorinis (5 pus.)

Lietuvos energijos poreikiai – praeitis, dabartis, prognozės
Kaip vartojame energijos išteklius? Pirminė energija. Antrine energija. Galutine energija. Ar daug Lietuvoje suvartojama energijos? Kokios poreikių prognozės? Ištrauka iš darbo. Mūsų protėviams ilgus šimtmečius pakako sumanumo naudotis šalia esančiais žemės, vandenų ir miškų turtais ir tenkinti savo poreikius nepažeidžiant aplinkos. Kol energijos ištekliai buvo naudojami tik būstui šildyti, maistui gaminti, amatams ir žemdirbystei plėtoti, tol pakako vietinių energijos šaltinių. Į pagalbą buvo pasitelkiami darbiniai gyvuliai, vėliau vandens ir vėjo malūnai, kiti pačių sukonstruoti įrenginiai. Net pradėjus naudoti Lietuvos pramonėje ir žemės ūkyje garo katilus, pagrindinis kuras buvo malkos ir iš dalies durpės. Tik XIX a. pabaigoje apšvietimui pradėta vartoti žibalą, o XX a. pradžioje, atsiradus vidaus degimo varikliams, teko importuoti ir kitus naftos produktus. Šiek tiek daugiau anglių ir naftos produktų (dyzelinių degalų, benzino, mazuto, tepalų) į Lietuvą teko importuoti tik po Pirmojo pasaulinio karo, kai prasidėjo naujų pramonės įmonių ir elektrinių statyba, transporto sistemos plėtra. Vis dėlto 1935 m. kuro balanse dominavo vietinis kuras: malkos sudarė 66 proc., durpės - 5 proc., akmens anglys -24 proc. ir naftos produktai - 5 procentus. Didžioji visų suvartojamų energijos išteklių dalis (69 proc.) teko namų ūkiui, pramonėje buvo suvartota 23 proc., transporte - 8 procentai.
Technologijų referatas (5 pus.)

Lietuvos upių galia ir mažoji hidroenergetika
Vanduo - energijos nešėjas. Vandens galios tyrinejimai. Hidroenergetika ir jos perspektyvos. Ištrauka iš darbo. Vanduo - labiausiai gamtoje paplitęs skystis. Jis yra paprastos cheminės sudėties (H2 O), tačiau universalus, labai rei-kalingas, net būtinas, nes beveik visi procesai vyksta betarpiškai jam dalyvaujant. Veikiamas šilumos jis keičia savo pavidalą. Šilumą jis gali kaupti ir atiduoti aplinkai. Jis ir skystis, ir dujos - garai, ir kieto pavidalo - ledas. Vanduo gali generuoti energiją ir atlikti darbą dėl savo masės sunkio, tėkmės srauto greičio ir inercijos jėgų. Tos vandens savybės plačiai panaudojamos technikoje mechaninei hidroenergijai ir elektros energijai gauti. Vanduo upėje teka dėl savo sunkio ir upės nuolydžio atlikdamas darbą trinčiai tarp tekančio vandens molekulių (klampumui), hidrauliniam pasipriešinimui upės vagoje įveikti, nešant ir ridenant upės dugnu nešmenis, plaunant upės vagą ir kt. Šiam darbui reikalinga energija priklauso nuo tekančio upe vandens kiekio ir upės kritimo.
Technologijų referatas (5 pus.)

Maisto higienos praktikos ataskaita
Šaltai rūkytos pjaustytos lašišos gamybos cecho rvasvt sistema. Technologinio srauto schema. Potencialūs produkto ir maistinių žaliavų rizikos veiksniai. Atšaldytos lašišos ar upėtakio kokybės įvertinimas. Šaldytos lašišų filė kokybės įvertinimas. Svt (ccp) kritinių ribų ir valdymo taškų ribų pagrindimas. Paruoštų realizavimui gaminių rizikos veiksnių įvertinimas. Žaliavų rizikos veiksnių įvertinimas. Vidaus audito vadyba. Patalpų ir teritorijos priežiūros programa. Asmeninė darbuotojų higiena. Apsauga nuo kryžminio užteršimo. Temperatūrų kontrolė transportavimo metu. Žaliavos priežiūra. Atliekos. Sanitarijos priežiūros programa. Valymo metodai. Šlapias valymas. Valymas putomis. Dezinfekavimas. Dezinfekavimas karštu vandeniu. Dezinfekavimas garu. Dezinfekavimas anolitu. Gatavo produkto kokybės kontrolė. Išvados, pastabos, pasiūlymai. Atlikau praktika 2 savaites,tai yra 80 valandų. Žuvies produktai Vičiūnų grupėje pradėti gaminti dar 1992 m.
Technologijų ataskaita (20 pus.)

Maitinimo produktų technologijos kursinis darbas: 50 vietų užeiga
Įvadas. Technologiniai skaičiavimai. Patiekalų skaičiaus realizavimo apskaičiavimas. Valgiaraščio sudarymas. Technologijos dokumentacijos sudarymas. Žaliavų kiekio suvestinės apskaičiavimas. Žaliavų ir maisto produktų laikymas. Technologinių procesų analizė. Žaliavų analizė. Pirminio paruošimo analizė. Terminio apdorojimo analizė. Patiekalų pateikimo analizė. Patalpų, įrengimų ir inventoriaus parinkimas išdėstymas įmonėje. Patalpų išdėstymas įmonėje. Įrengimų, inventoriaus parinkimas įmonėje. Išvados ir rekomendacijos. Informacijos šaltinių sąrašas. Temos aktualumas - užeigos veiklos svarba profesionaliai aptarnaujant lankytojus, siūlant šviežią kokybišką maistą, pateikiant pasirinkimui patiekalų asortimentą pagal klientų mitybos poreikius. Darbo tikslas - išsiaiškinti lankytojų poreikius, išanalizuoti juos ir atsižvelgiant į rezultatus parengti technologinę programą. Darbo uždaviniai. Parengti anketas. Išanalizuoti lankytojų mitybos įpročius. Parengti valgiaraštį ir kitus technologinius dokumentus.
Technologijų kursinis darbas (3 pus.)

Maitinimo produktų technologijos kursinis darbas
Įvadas. Technologinis ekonominis pagrindimas. Esamos padėties analizė. Technologinė dalis. Prekybinės salės apkrovimo paskaičiavimas. Patiekalų skaičiaus realizavimo apskaičiavimas. Valgiaraščio sudarymas. Technologinių kortelių sudarymas. Technologinio proceso pagrindimas. Žaliavų kiekio suvestinės paskaičiavimas. Technologinio proceso analizė. Įrengimų paskaičiavimas ir parinkimas. Patalpų plotų apskaičiavimas. Išvados ir rekomendacijos.
Technologijų kursinis darbas (13 pus.)

Matavimai
Matavimų klasifikacija. Matavimų vienovė. Matavimų paklaidos ir jų klasifikacija. Atsitiktinių ir sisteminių paklaidų matavimas. Atsitiktinės paklaidos ir jų įvertinimas. Pagrindiniai atsitiktinių paklaidų pasiskirstymai. Periodinių trukdančių signalų su atsitiktine faze pasiskirstymai. Tikrosios matuojamo dydžio reikšmės ir atsitiktinių paklaidų neapibrėžties įvertinimas. Entropinis atsitiktinių paklaidų įvertinimas. Grubių paklaidų aptikimas. Sistemingos paklaidos. Netiesioginių matavimų paklaidos. Bendra matavimo paklaida. Standartinės matavimo pateikimo formos. (savarankiškai). Bendros žinios apie informacinę energetinę matavimo teoriją. (savarankiškai). Matavimo priemonių pagrindinės jų charakteristikos. Pagrindinės matavimo priemonių metrologinės charakteristikos. Matavimo priemonių tikslumo gerinimo metodai. Matavimų neapibrėžtis. Pagrindiniai matavimo priemonių elementai. Mastelio kitimo įtaisai. Neelektrinių dydžių matavimo mastelių keitikliai. Kintamos įtampos (srovės) keitimas į nuolatinę. Amplitudiniai detektoriai (atviro tipo). Amplitudiniai detektoriai (uždaro tipo). Detektorių tikslumo didinimas. Sinchroniniai arba faziniai detektoriai. Kiti analoginiai įtaisai. Informacijos išvedimo įtaisai. Skaitmeniniai keitikliai. Keitikliai kodas - analogas (c/a). Keitikliai analogas - kodas (a/c).
Technologijų špera/ paruoštukė (6 pus.)

Matavimų teorija ir praktika (4)
Užduotis: Apskaičiuoti lygiems cilindriniams sujungimams 6-7 suleidimą su įvarža; nubraižyti tolerancijos laukų schemą. Parinkti išardomam centruojančiam cilindriniam sujungimui 1-8 pereinamą suleidimą, apskaičiuoti tarpų ir įvaržų tikimybę, nubraižyti tolerancijos laukų schemą. Apskaičiuoti ir pagrįsti riedėjimo guolių suleidimus 3-4; 4-1, nubraižyti tolerancijos laukų schemą. Parinkti suleidimus kitiems cilindriniams sujungimams ir nubraižyti tolerancijos laukų schemas. 9-10; 9-1; 1-5; 1-6. Apskaičiuoti darbinių kalibrų pagaminimo matmenis cilindriniam sujungimui 9-1(1), nubraižyti tolerancijos laukų schemas ir kalibrų eskizus. Nubraižyti sujungimo 1-12 ir sujungimo pleištu 1-6 tolerancijos laukų išdėstymo schemas, parinkus atitinkamus suleidimus. Parinkti krumpliaratinei pavarai tikslumo laipsnį, suleidimą, kontrolinių rodiklių kompleksą. Nubraižyti krumpliaračio 6 darbo brėžinį, nurodant matmenų tikslumą, paviršiaus šiurkštumą, reikalingus formos ir paviršių tarpusavio padėties nuokrypius. Nubraižyti detalės 1 darbo brėžinį, nurodant matmenų tikslumą, paviršiaus šiurkštumą, reikalingus formos ir paviršių tarpusavio padėties nuokrypius. Statistiškai apdoroti pateiktus duomenis (4.16 lentelė, 5 variantas x 2,2). Darbo eiga. Suleidimas su įvarža. Pereinamasis suleidimas. Riedėjimo guolių suleidimai. Kiti cilindrinių sujungimų suleidimai. Darbinių kalibrų pagaminimo matmenys. Srieginio sujungimo ir pleištinio sujungimo suleidimai. Krumpliaratinės pavaros kontrolinių rodiklių skaičiavimas. Statistiškai apdoroti pateikti duomenys. Matavimų rezultatų tvarkymas. Statistinių parametrų nustatymas. Matavimo rezultatų atitikimas teoriniam skirstinio dėsniui. χ2 kriterijus. Ypač didelių klaidų nustatymas. Kolmogorovo kriterijus.
Technologijų kursinis darbas (29 pus.)

Mažoji Lietuvos hidroenergetika
ĮVADAS. LIETUVOS MAŽOSIOS HIDROENERGETIKOS ISTORINĖ RAIDA. MAŽOSIOS HIDROELEKTRINĖS. SVARBIAUSI HIDROELEKTRINIŲ TIPAI. HIDROELEKTRINIŲ KLASIFIKACIJA. STATUSAS, PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI. HIDROENERGIJOS IŠTEKLIAI IR JŲ PANAUDOJIMAS. VANDUO – ENERGIJOS NEŠĖJAS. VANDENS GALIOS TYRINĖJIMAI. LIETUVOS MAŽOSIOS HIDROENERGETIKOS ATEITIS. MAŽOSIOS HIDROENERGETIKOS PLĖTRA. LENGVATOS MAŽOMS HE IR NAUDA. IŠVADOS. LITERATŪRA. Lietuva neturi savų išteklių pagaminti tiek energijos kiek jos būtinai reikia. Todėl perkame kurą, taupome ir raginame taupyti pagamintą energiją; mąstome kaip tikslingiau panaudoti saulės radiacinę šilumą, vėją, medieną ir jos atliekas, malkas bei kitą organinį kurą, vandens ir kitus energijai gaminti išteklius. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, mažoji hidroenergetika buvo benykstanti, tiekiant pirmenybę našiai šiluminei ir atominei energetikai. Žinoma, be šių energijos šaltinių dabar sunku būtų išsiversti, tačiau čia brangiai kainuoja aplinkos ir žmogaus apsauga nuo žalingo ir pavojingo šių šaltinių poveikio. Todėl reikia efektyviau naudoti vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius energetikoje. Specialistai mano, kad šių šaltinių panaudojimas šalyje 2020 metais apie 4,5 karto viršys 1996 metų lygį.
Technologijų referatas (21 pus.)

Mechanisches system für das trainingsfahrrad
Analyse der Aufgabenstellung des Studienprojektes. Analyse der Aufgabenstellung. Erarbeiten der Anforderungsliste. Begründung der Anforderungen. Anforderungsliste. Entwickeln der prinzipiellen Lösung. Generieren der Lösungsprinzipien. Auswahl des günstigsten Lösungskonzeptes. Kinematisches Schema. Grobgestalten der Baustruktur. Auswahl der Kettenräder. Berechnung von Bestandteilen. Berechnung der Welle. Berechnung der Wälzlager. Berechnung der Kettentriebe. Berechnungen zur Begründung der eingesetzten lösungen. Berechnung von Aussenbandbremsen. Berechnung der Lebensdauer von Lagern. Dauerfestigkeitsberechnung der Welle. Berechnung der Paßfeder. Ausarbeiten der fertigungsunterlagen. Schmierung und Auswahl der Schmierstoffe. Bestimmung der Maßnahmen gegen Korosion. Arbeitschutz. Betrieb. ZEICHNUNGEN. LITERATURVERZEICHNIS
Technologijų kursinis darbas (17 pus.)