Referatai Kursiniai Diplominiai

Augalinių maisto produktų laikymo ir konservavimo moksliniai principai
Daugelis augalinių produktų greitai genda. Patikimiausias būdas pailginti produktų išlaikymo trukmę - konservavimas. Konservuojant kartais pagerinamas produktų skonis, energinė vertė, padidinamas jų asortimentas, pavyzdžiui, uogos šaldytos, džiovintos, uogų kompotas, sultys, uogienė ir kt. Konservavimo terminas kilęs iš lotynų kalbos žodžio italic - išlaikyti. Daugelyje šalių šis terminas tokia prasme ir vartojamas. Pas mus konservavimo terminas vartojamas siauresne prasme - produktų apdirbimas ir laikymas sandarioje taroje.
Technologijų konspektas (7 pus.)

AutoCAD 2000 trumpas aprašymas
AutoCAD 2000 aplinka. Koordinačių sistemos. Matavimo vienetai ir jų formatai. Brėžinio ribos ir apimtis. Esinių (grafinių objektų) sąvybės. Duomenų įvedimas. Esinių žymėjimas. Rankenėlės. Esinių išdėstymas ekrane. Braižymo rėžimų nustatymas. Esinių braižymas (komandų meniu Draw, įrankių juosta Draw). Esinių redagavimas (komandų meniu Modify, įrankių juostos Modify ir Modify II). Esinių konstravimas (komandų meniu Modify, įrankių juostos Modify). Informacinės komandos (meniu komanda Tools Inquiry, įrankių juosta Inquiry). Matmenų žymėjimas (komandų meniu Dimension, įrankių juosta Dimension). Blokai. Litetatūra.
Technologijų konspektas (27 pus.)

Dažymo konspektai
Koloristikos pagrindai. Pagrindinės spalvų charakteristikos. Reikalavimai dažomiems paviršiams. Naujai tinkuotų paviršių paruošimas. Dažymas klijiniais dažais. Dažymas kalkiniais dažais. Dažymas silikatiniais dažais. Įvairių paviršių dažymas vandeniniais dispersiniais dažais. Aliejinis dažymas. Lakavimas ir dažymas emaliais. Grindų dažymas. Stogų dažymas. Sienų panelių ir frizų (bordiurų) dažymas. Juostelių dažymas. Dažytų paviršių tapnojimas. Dekoravimas raštuotais velenėliais. Trafaretinis dažymas. Stiklo blausinimas ir ėsdinlmas. Dažymo žiemą ypatumai. Vandeniniais dažais dažytų paviršių defektai ir jų šalinimas. Nevandeniniais dažais dažytų paviršių defektai ir jų šalinimas. Apmušalų, tapetų rūšys ir paskirtis. Apmušalų ir tapetų klijavimas. Darbo ir medžiagų kiekų apskaita. Higiena ir saugumo technika, atliekant dažymo darbus.
Technologijų konspektas (38 pus.)

Elektros energijos gamyba
Elektros energijos gamybos būdai. Įprastinės šiluminės elektrinės. Vandens ir garo cirkuliacija. Generatorius. Savosios reikmės. Atominės elektrinės. Atsinaujinantieji energijos šaltiniai. Elektrinės darbas elektros energetinėje sistemoje. Elektrinė — įmonė, gaminanti elektros energiją. Ją gamina sinchroniniai generatoriai, besisukantys pastoviu dažniu, kad būtų išlaikytas pastovus generuojamos įtampos dažnis (50 Hz). Generatorius suka turbinos (turbininiai varikliai). Pagal energijos tvermės dėsnį tam tikros rūšies energiją, pavyzdžiui, elektros, galima gauti tiktai iš kitos rūšies energijos atitinkamai ją pakeičiant. Generatorius mechaninę energiją, gaunamą iš varančiosios turbinos, verčia elektros energija. Šis baigiamasis energijos rūšių keitimo etapas įvairiose elektrinėse yra panašus. Tačiau ankstesnieji etapai gali būti įvairūs. Priklausomai nuo to, elektrinės skirstomos į šilumines, atomines ir hidroelektrines (1 pav.). Įprastinės šiluminės elektrinės naudoja iškastinį kurą (akmens arba rusvąsias anglis, mazutą, dujas), kuris sudeginamas katilo, gaminančio vandens garus, pakuroje. Čia kuro cheminė energija verčiama garo šilumine energija. Garas, išplisdamas turbinoje, atlieka mechaninį darbą. Atominės elektrinės. Energijos kitimo eiga tokia pati kaip ir įprastose šiluminėse elektrinėse, išskyrus esminį skirtumą ciklo pradžioje: atominėje elektrinėje šiluminės energijos šaltinis — kontroliuojama branduolinė reakcija, vykstanti reaktoriuje.
Technologijų konspektas (10 pus.)

Geografinė informacinė sistema (GIS)
Skaitmeninių paviršių vaizdavimas. Skaitmeninio reljefo modelis. ArcView. Pagr. AcrView funkcijos. Rastrinių vaizdų vektorizavimas. Kartografinės informacijos pavertimas skaitmenine ir jos saugojimas kodais atmintyje. Grafinės informacijos apdorojimo metodai. ArcVeiw procedūros. Skaičiavimai pgl stulpelių požymius. Geodezinių tinklų išlyginimas mažiausių kvadratų metodu taikant korelatus. Trianguliacijos tinklų išlyginimas. Trilateracijos tinklų išlyginimas (atstumai išmatuoti). Linijų kampinių tinklų išlyginimas. Koordinačių transformavimas. Skaitmeninių nivelyrų matavimo rezultatų apdorojimas. Elektroninių tacheometrų matavimo rezultatų failai. Skaitmeninio reljefo modelio sudarymas. Geografinės informacinės sitemos. GIS naudingumas. Taikymo srytis. GIS ekonominis efektyvumas. GIS galimybės. GIS terminai. Kartografinis informacijos pavertimas skaitmenine. Digitavimo pagrindiniai principai. Taškų koordinačių įkėlimas į ArcView projektą. Skaitmeninių nivelyrų matavimo rezultatų apdorojimas. Elektroninių tacheometrų matavimo rezultatų failai. Skaitmeninio reljefo modelio sudarymas. WINSURF PROGRAMA. Skaitmeninių paviršių vaizdavimas. ArcView programa. Rastrinių vaizdų vektorizavimas. ArcView procedūros. Skaičiavimai pagal stulpelių požymius. Pagrindinės AcrView funkcijos. Meniu juosta. Po meniu juosta esančioje. Įrankių juosta. Projekto langas. Būsenų juosta. PROJEKTAI. VAIZDAI (VIEW). Temos (Themes). Atributinių lentelių pildymas. ArcView Avenue programavimo kalbos taikymas. Grafikai (charts) ir maketas (layout).
Technologijų konspektas (8 pus.)

Inžinerinės grafikos kospektas
Įžanga. BRĖŽINIŲ APIPAVIDALINIMAS. Braižybos formatai. Brėžinių masteliai. Brėžinių linijos. Grafinis medžiagų žymėjimas. Braižybos šriftai. Matmenų žymėjimas. GEOMETRINĖ BRAIŽYBA. Tiesių ir apskritimo dalijimas. Sujungimai. Nuolydis ir kūgiškumas. Skriestuvinės ir lekalinės kreivės. BRAIŽOMOJI GEOMETRIJA. Braižomosios geometrijos pagrindai. Simboliniai ženklai. Taškas ir tiesė. Aksonometrinės projekcijos, jų rūšys. Savikontrolės klausimai. PROJEKCINĖ BRAIŽYBA. Kūnų projektavimas į tris projekcijų plokštumas. Vaizdai ir jų vieta brėžiniuose. Pjūviai. Kirtiniai. Iškeltiniai elementai. Sąlygotumai ir suprastinimai. LITERATŪRA. Šio kurso tikslas yra išmokti teorinių brėžinio sudarymo pagrindų, atvaizduoti plokštumoje tašką, tiesės atkarpą ar figūrą, nubraižyti nesudėtingų gaminių įvairius atvaizdus, panaudojant juose sutartinius grafinius ženklus ir supaprastinimus; suvokti gaminių geometrines formas pagal jų atvaizdus; braižyti išardomuosius ir neišardomuosius detalių sujungimus; skaityti (suprasti) techninio gaminio surinkimo brėžinį ir padaryti tokį pat brėžinį pagal priimtas taisykles, parengti techninę konstrukcinę dokumentaciją pagal standartų reikalavimus.
Technologijų konspektas (87 pus.)

Kompiuterinės braižybos konspektas
Inžinerinė grafika ir kompiuterinė braižyba. Tikslai. Priemonės. AutoCAD koordinačių sistemos. Matavimo vienetai. Brėžinio ribos. AutoCAD brėžinio struktūra. Bendrosios grafinių objektų savybės ir jų keitimas. Grafinių objektų vaizdavimo (Zoom ir Pan) būdai. Grafinių objektų taškų įvedimo būdai. Kampai, atstumai ir postūmiai. Braižymo rėžimų nustatymo komandos (SNAP, GRID, ORTHO). Informacinės komandos (TOOLS/INQUIRY). Grafinių objektų brėžimas. Atkarpos, kreivės, ir t.t. Tekstas ir jo charakteristikos. Matmenys ir jų stiliai. Polilinijų (POLYLINE) braižymas ir redagavimas. Grafinių objektų redagavimas. Grafinių objektų kopijavimo komandos (Copy, Array, Offset, Mirror). Blokai. Atributai. Išorinės nuorodos. Koordinačių sistemų keitimas trimatėje erdvėje. Žiūrėjimo taško (projektavimo krypties) nustatymo metodai. Popieriaus ir modelio erdvės. Geometrinio modelio projektavimo metodika. Trimačiai geometriniai modeliai. Grafiniai vaizdai ir jų keitimas. Trimačiai paviršių modeliai. Kietakūniai modeliai ir jų redagavimas. Kietakūnių modelių paviršių ir briaunų redagavimas. Geometrinio modelio vaizdų generavimas. Trimatės grafikos redagavimo komandos (DROTATE, DARRAY, DMIRROR, ALIGN). Trimačių modelių spalvinimas.
Technologijų konspektas (9 pus.)

Medžiagotyra
Mechaninės metalų savybės. Deformacija. Plastiškumas. Kietumas. Tąsumas. Fliusai, kuras ir kaitriai atsparios medžiagos. Grūdinimas, užgrūdinimas ir įgrūdinimas. Korozija ir nerūdijantis plienas. Plokštuminio žymėjimo linijų ženklinimas ir įrankiai. Ištrauka iš darbo. Mechaninės savybės rodo, kaip laikosi medžiaga veikiama išorinių jėgų, t.y. atlieka tam tikrą darbą. Svarbiausios mechaninės savybės yra šios: Stiprumas – medžiagos, veikiamos išorinių jėgų, geba priešintis suardymui; Tamprumas – medžiagos geba atstatyti pradinius matmenis ir formą tuomet, kai pašalinama apkrova; Plastiškumas – veikiant apkrovai metalas geba keisti formą nesuyrant ir ją išsaugoti, kai ji pašalinama; Kietumas – medžiagos geba priešintis , kad neįsiskverbtų į ją kitas kūnas; Tąsumas – medžiagos geba priešintis dinaminei, t.y. staiga didėjančiai apkrovai; Deformacija - tai jėgų veikiamo gaminio matmenų ir formos kitimas.
Technologijų konspektas (9 pus.)

Medžiagų atsparumo konspektas
Medžiagų atsparumo mokslo objektas ir uždaviniai. Medžiagų atsparumo skaičiavimo schemos. Konstrukcijų elementai. Apkrovų klasifikavimas. Įrąžos sąvoka. Pjūvio metodo esmė. Įtempiai (pagrindinės sąvokos). Deformacijų ir paslinkių bendrosios sąvokos. Tamprio ir plastiškumo apibūdinimas. Ryšys tarp įtempių ir deformacijų (bendrosios sąvokos). Tangentinės deformacijos. Įrąžos ašinių apkrovų atvejui. Tempimo ir gniuždymo įrąžų. Tempiamo ir gniuždomo strypo skersinio pjūvio įtempiai. Tempiamo ir gniuždomo strypo deformacijos ir poslinkiai. Puasono koeficientas ir strypo standumo modulis. Tempimo ir gniuždymo deformacijos darbas ir potencinė energija. Medžiagų bandymas tempiant ir gniuždant. Tempimo bandymo diagrama. Medžiagų mechaninių savybių charakteristikos ašinių apkrovų atvejui. Gniuždymo diagrama ir jos ypatybės. Medžiagos plastiškumas (tempimo ir gniuždymo diagramų analizė). Medžiagos sukietinimas. Stiprio atsargos koeficientai. Leistinieji įtempiai. Plastiškos ir trapios medžiagos ir jų leistinieji įtempiai. Temperatūriniai ir struktūriniai įtempiai ir deformacijos. Šlyties įrąžos ir įtempiai. Grynoji šlytis. Šlyties deformacija ir jos potencinė energija. Huko dėsnis šlyties atvejui. Glemžimas. Kniedytų ir suvirintų sujungimų skaičiavimas. Sukimo apkrovos sąvokos. Sukimo momentų diagramos. Apvalaus sukamo strypo poslinkiai. Sąsūkos kampas. Tangentinių įtempių pasiskirstymas sukamo strypo skerspjūvyje. Sukamų strypų stiprio ir standumo skaičiavimas. Plokščiųjų pjūvių statiniai momentai. Centrinės ašys. Skerspjūvio svorio centro koordinačių nustatymas. Statiniai momentai lygiagrečių ašių atžvilgiu. Sudėtingo skerspjūvio svorio centro skaičiavimas (pademonstruoti pavyzdžiu. Plokščiųjų skerspjūvių ašiniai ir poliniai inercijos momentai. Svarbiausios ašys ir svarbiausieji inercijos momentai. Inercijos momentas lygiagrečių ašių atžvilgiu. Skritulio, žiedo ir stačiakampio skerspjūvių inercijos momentų skaičiavimas. Lenkimo pagrindinės sąvokos. Skersinės jėgos ir lenkimo momentai. Lenkimo įrąžos išskirstytos apkrovos atveju. Lenkiamos sijos apkrovų ir įrąžų bendrieji dėsningumai. Lenkiamos sijos apkrautos koncentruota jėga bendrieji dėsningumai. Gembinė sija apkrauta koncentruota jėga f. Gembinė sija, apkrauta išskirstyta apkrova. Gembinė sija, apkrauta jėgų momentu. Dviatramė sija, apkrauta koncentruota jėga. Dvejų atramų sija apkrauta išskirstyta apkrova intensyvumo q. Dvejų atramų sija apkrauta jėgų pora. Lenkiamų sijų stiprio skaičiavimas. Lenkiamos sijos normaliniai įtempiai. Lenkiamos sijos neutralusis sluoksnis. Tangentiniai įtempiai lenkiamose sijose. Plastinės medžiagos lenkiamos sijos stiprio skaičiavimas. Trapios medžiagos lenkiamos sijos stiprio skaičiavimas. Lenkiamų strypų poslinkiai. Sijos kreivumo diferencialinė lygtis. Lenkiamų sijų standumo skaičiavimas.
Technologijų konspektas (8 pus.)

Mobiliojo telefono veikimo principai
Indentifikavimo mechanizmas. Slaptumas perduodamų duomenų. Abonento saugumo užtikrinimas. Slaptumo užtikrinimas keičiant abonentui vietą. Bendras informacijos slaptumas ir jos paskirstimas GSM aparatinėje dalyje. Slaptumo užtikrinimas apsikeičiant tarp HLR, VLR,ir MSC. Modulis abonento.
Technologijų konspektas (5 pus.)

Puslapiai  1 | 2 |