• Referatai
• Atsiųsti
• Prisijungti
• Kontaktai

Erichas Marija Remarkas. “Vakarų fronte nieko naujo” analizė (2)
Erichas Marija Remarkas – vienas populiariausių XX amžiaus vokiečių rašytojas. Į literatūros istoriją jis įėjo kaip svarbus „prarastosios kartos“ atstovas. „Prarastoji karta“ nebetiki pasauliu ir šviesia ateitimi. „Vakarų fronte nieko naujo“ tai romanas apie Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau šiame kūrinyje aprašoma ne karo eiga, bet jauno žmogaus jausmai, apmastymai ir gyvenimas fronte. Romanas pradedamas aplinkos aprašymu ir jau pirmuose puslapiuose autorius mus supažindina su pagrindiniais herojais.
Užsienio literatūros analizė (1 pus.)

Ernestas Mileris Hemingvėjus
Biografija ir kūryba. Ištrauka iš darbo. E. Hemingvėjaus gyvenimo istorija prasidėjo ties ženklia riba – baigėsi devynioliktas amžius ir aušo dvidešimtas. Kol kas epochą įkūnijo Anglijos karalienė Viktorija. Viktorijos epochos stilius viešpatavo visur: politikoje, architektūroje, interjere, gyvenimo sanklodoje, literatūroje. To meto Amerikoje Ouk Parkas Čikagos priemiestyje (Ilinojaus valstija) galėjo būti Viktorijos epochos mažo miestelio pavyzdys. Tylios gatvės, jaukios vilos, viskas be galo valyva ir respektabilu. Miestelio gyventojai viską vienAs apie kitą žino. Bažnyčia - svarbiausias visuomenės gyvenimo centras. Likimo buvo lemta, kad tokiame miestelyje kaimynystėje gyveno, o vėliau susituokė Greisė Hol ir Klarensas Edmundas Hemingvėjus. Tai buvo be galo skirtingi žmonės. Greisė Hol buvo iš turtingos ir labai religingos šeimos, pasižymėjo neeiliniais muzikiniais gabumais ir svajojo tapti dainininke. Klarensas Edmundas Hemingvėjus buvo gydytojas. Meilę medicinai jis derino su meile gamtai, medžioklei ir žvejybai. Jis nemėgo miesto ir svajojo gyventi gamtoje. Tai buvo neryžtingas žmogus.
Užsienio literatūros referatas (10 pus.)

F. Dostojevskis. "Raskolnikovo kančia"
Didžios sielos pakelia kančias tylėdamos – tai viena iš Frydricho Šilerio sentencijų. Frydrichas Šileris – vokiečių poetas ir dramaturgas gyvenęs XIII amžiuje. Šią sentenciją pritaikysiu Fiodoro Michailovičiaus Dostojevskio romanui „Nusikaltimas ir Bausmė“. F. Dostojevskis – vienas iš svarbiausių rusų rašytojų. F. Dostojevskis gimė 1821 metais lapkričio 11 dieną Maskvoje. Per savo gyvenimą parašė daugiau nei 12 kūrinių. Dostojevskis užgeso 1881 metais vasario 9 dieną Peterburge, įgijęs milžinišką autoritetą ir pripažinimą kaip rusų literatūros klasikas.
Užsienio literatūros interpretacija (2 pus.)

Fiodoro Dostojevskio gyvenimo ir asmenybės bruožai, kūryba
Įvadas. Fiodoro Dostojevskio gyvenimo ir asmenybės bruožai. Fiodoro Dostojevskio kūryba. Apibendrinimas. Naudota literatūra.
Užsienio literatūros rašinys (8 pus.)

Fridrichas Šileris
Šilerio vaikystė ir jaunystė. "In tyrannos". Pirmoji Šilerio drama "Plėšikai". "Plėšikų" finalas. "Klasta ir meilė. "Don Karlas". Idealas ir tikrovė. "Baladės metai". Draugystės ir ištikimybės motyvai. Istorinės dramos. "Viliaus Telio" sukūrimo istorija bei šaltiniai. "Yra tironų priespaudos riba!". Vilius Telis. Vilius Telis ir Paricida. Ištrauka iš darbo. Išgirdus Fridricho Šilerio vardą, prisimenamas jaunas genijus, kupinas audros ir veržimosi, šviesos ir laisvės troškimo",— rašė A. Venclova. Didysis vokiečių poetas ir dramaturgas iš tiesų liko amžinai jaunas. Jo žodžiai šiandien skamba Vokietijoje ir visame pasaulyje ne kaip praeities atgarsiai, o kaip gyvas, jaudinantis kreipimasis į kilniausius žmogaus jausmus, kaip kreipimasis į savo tautą ir visą žmoniją eiti humanizmo, taikos ir vienybės keliu.
Užsienio literatūros referatas (13 pus.)

Gėtė filosofinė poema "Faustas"
Faustas, kaip Prometėjas ar Don Žuanas, priklauso amžiniesiems paveikslams. Į literatūrą jie ateina iš tolimos praeities, dažniausiai iš legendų. Pasakojimai apie daktarą Faustą atsirado vėlyvojo Renesanso epochoje, legenda čia susipina su istoriniais faktais. Iš istorinių šaltinių žinoma, jog apie 1500 m. Vokietijoje, Reino srityse, buvo sutinkamas klajojantis stebukladaris daktaras Johanas Faustas.
Užsienio literatūros analizė (9 pus.)

Gėtės Fausto interpretacija
Praėjo šimtmečiai, o šis kūrinys neprarado aktualumo ir šiandien. Nesunku suprasti, kodėl: filosofinėje dramoje autorius gvildena klausimus, kurie jaudino, jaudina ir jaudins, į kuriuos atsako ieško ir neranda ne tik paprasti žmonės, bet ir šviesiausi pasaulio protai. Kokia žmogaus gyvenimo prasmė? Koks tikslas yra svarbiausias? Koks yra pats žmogus, kokie jo siekiai, galimybės? Kas yra tiesa? Kodėl teorija ir praktika viena kietai prieštarauja?
Užsienio literatūros interpretacija (5 pus.)

Graikų mitologijos ir posakių žodynėlis
Ištrauka iš darbo. Achilo kulnas – žmogaus silpnybė, pažeidžiama vieta.{Trojos karo karžygys, Homero “Iliados” personažas, jo kūne buvo tik viena sužeidžiama vieta}. Alfa ir Omega – pradžia ir pabaiga, viskas; graikų abėcėlės pirmoji ir paskutinė raidės; neginčijamas autoritetas. Augėjo arklidės – labai užleista, netvarkinga, užteršta ir sunku sutvarkyti {pagal gr. mitą karaliaus Augėjo arklidės buvo labai užterštos ir Heraklis per dieną jas išvalė}.
Užsienio literatūros konspektas (1 pus.)

Hermano Hesės "Stepių vilkas"
Ištrauka iš darbo. K. Hesė – intelektualiosios prozos kūrėjas. Jo kūriniai rodo, kad intelektuali asmenybė negali išvengti vidinių krizių. Svarbiausi romanai: „Kleinas ir Vagneris”, „Paskutinė Klingzoro vasara”, „Sidharta”, „Stepių vilkas”, „Narcizas ir Goldmundas”, „Žaidimas stikliniais karoliukais”. Autoriaus kūrinių centre – asmenybė, kuri negali pritapti visuomenėje, bet negali gyventi be jos. Taip susidaro psichologinė vidinė drama, kurios pagrindinis teiginys – “Žmogus turi būti savimi”.
Užsienio literatūros konspektas (1 pus.)

J.V. Gėtės „Faustas“: turinys ir analizė
Ištrauka iš darbo. Dar Strasburgo studentas J.V.Gėtė pradėjo rašyti „Faustą". Su pertraukomis rašydamas, 1808 m. išleido pirmą dalį, o prieš pat mirtį ir antrą. Tai 60 metų darbas. Fausto tragedija. - Tragedijos tema ir mintis paskelbta didingame Dangaus prologe, kur angelai Gabrielius, Rafaelis ir Mykolas skelbia Viešpaties galybę ir tvarką, kuri rikiuoja saulės ir žemės, dienos ir nakties, jūros ir audros kelius. Bet apie šitą pasaulio harmoniją ir didybę nieko nenori žinoti Mefistofelis. Jis žiūri tik į žmonių gyvenimą ir nemato tenai jokios harmonijos. Nors žmogus yra gavęs protą, bet gyvena, jis sako, kaip ir kiekvienas gyvulys. Viešpats pasitiki žmonėmis. Nors „žmogus tol klysta, kol žemėje gyvena ", bet „geras žmogus ir miglotuose siekimuose nujaus visad teisingą kelią". Mefistofelis netiki. Tada Viešpats leidžia jam gundyti Faustą, tą nepaprastų siekių žmogų, kurio „nei toliai, nei artybė negali nuraminti siaudžiančios krūtinės".
Užsienio literatūros rašinys (5 pus.)