Antuanas de Sent-Egziuperi. "Mažasis princas"
Ištrauka iš darbo. Antuanas de Sent-Egziuperi užima ypatingą vietą XX a. literatūroje. Jo gyvenimas ir kūryba yra glaudžiai susiję. Kaip lakūnas ir rašytojas, jis labai savitai supranta mūsų dienų pasaulį. Jo kūryba - tai filosofinis ir kartu be galo intymus, nuoširdus pokalbis su skaitytoju apie opiausias žmogaus dvasinių vertybių ir buities problemas. Kūrinyje „Mažasis princas“ didžiausias dėmesys skiriamas žmonių tarpusavio santykiams. Aplinka, peizažai, tik padeda juos išryškinti.
Užsienio literatūros rašinys (3 pus.)
Fiodoro Dostojevskio gyvenimo ir asmenybės bruožai, kūryba
Įvadas. Fiodoro Dostojevskio gyvenimo ir asmenybės bruožai. Fiodoro Dostojevskio kūryba. Apibendrinimas. Naudota literatūra.
Užsienio literatūros rašinys (8 pus.)
J.V. Gėtės „Faustas“: turinys ir analizė
Ištrauka iš darbo. Dar Strasburgo studentas J.V.Gėtė pradėjo rašyti „Faustą". Su pertraukomis rašydamas, 1808 m. išleido pirmą dalį, o prieš pat mirtį ir antrą. Tai 60 metų darbas. Fausto tragedija. - Tragedijos tema ir mintis paskelbta didingame Dangaus prologe, kur angelai Gabrielius, Rafaelis ir Mykolas skelbia Viešpaties galybę ir tvarką, kuri rikiuoja saulės ir žemės, dienos ir nakties, jūros ir audros kelius. Bet apie šitą pasaulio harmoniją ir didybę nieko nenori žinoti Mefistofelis. Jis žiūri tik į žmonių gyvenimą ir nemato tenai jokios harmonijos. Nors žmogus yra gavęs protą, bet gyvena, jis sako, kaip ir kiekvienas gyvulys. Viešpats pasitiki žmonėmis. Nors „žmogus tol klysta, kol žemėje gyvena ", bet „geras žmogus ir miglotuose siekimuose nujaus visad teisingą kelią". Mefistofelis netiki. Tada Viešpats leidžia jam gundyti Faustą, tą nepaprastų siekių žmogų, kurio „nei toliai, nei artybė negali nuraminti siaudžiančios krūtinės".
Užsienio literatūros rašinys (5 pus.)
Jausmo išaukštinimas romantikų kūryboje
Ištrauka iš darbo. Daugelis romantikų savo kūriniuose nemažai dėmesio skiria jausmų atskleidimui, išaukštinimui. Tai būdinga Maironio, Simono Daukanto, Adomo Mickevičiaus, Viktoro Hugo, Džordžo Bairono ir kitų autorių kūrybai. Išaukštinami tyri, kilnūs, gražūs jausmai: jautrumas, ilgesys, švelnumas, gerumas. Tačiau daugiausiai dėmesio skiriama meilei. Romantikų kūryboje egzistuoja dvi meilės rūšys. Vieną jų, meilę žmogui, aukština V.Hugo romane “Paryžiaus katedra”. Kvazimodas, Katedros varpininkas myli čigonę Esmeraldą. Tačiau jis yra labai bjaurus ir supranta, kad Esmeralda niekada negalės pajusti jam to paties. Jis aukojasi iš meilės jai. Kvazimodas stengiasi ilgai su čigone nebūti, nenorėdamas, kad jai tektų į jį žiūrėti ir bjaurėtis ar net bijoti.
Užsienio literatūros rašinys (1 pus.)
Kalderono komedijai "Dama vaiduoklė"
Ištrauka iš darbo. Ispanų drama labai artima ispanų gyvenimui, tradicijoms, bei jų charakteriui, nes jų karštam temperamentui gali prilygti tik įmantriai suregztos intrigos, daug veiksmo, nenuspėjama įvykių eiga. Tam, kad žiūrovas jaustų įtampą kuri galbūt net prilygtų įtampai, kurią jie patiria per bulių kautynes. Kalderono komedijai “Dama vaiduoklė” to įdomumo, prieskonio intrigoms teikia mistiškumas. Dama, kurios nieks neatpažįsta, kuri naršo po kambarius ir dingsta nepastebėta, palikdama mylimajam laiškelį po patalu, o bailiam jo tarnui anglių piniginėje. Nors dama veikė su tarnaite, tačiau ar kiti veikėjai tai žino?..
Užsienio literatūros rašinys (2 pus.)
Kontrasto kūrimas Viktoro Hugo "Paryžiaus Katedra"
Ištrauka iš darbo. Viktoras Hugo romane “Paryžiaus Katedra” vaizduoja gyvenimą viduramžių Paryžiuje, jo sunkumus ir, šių laikų žmogaus požiūriu, gana niūrią realybę. Jis sukuria ištisą pasaulį, atskleisdamas pagrindinius gyvenimo principus per romano veikėjus. Norėdamas dar labiau paryškinti didžiausias vertybes, V.Hugo visus personažus kuria kontrasto principu. Turbūt kontrastingiausias yra Kvazimodas - Katedros varpininkas. Autorius nupiešia labai aiškų išorinį jo paveikslą. Jis vaizduojamas bjaurus, išsigimęs. Visi miestiečiai juo bjaurisi. Kvazimodas yra kuprotas, šlubas, kurčias, mato tik viena akimi. Jis buvo paliktas Katedroje ant pamestinukų gulto. Žmonės, pamatę kūdikį, stebėjosi ir baisėjosi juo.
Užsienio literatūros rašinys (2 pus.)
Lietuva Prospero Meromee "Lokys"
Ištrauka iš darbo.“Lokys” (“Lokis”) – paskutinioji Prospero Merimee novelė, išspausdinta autoriui dar esant gyvam – 1869 metų rugsėjo 15 dieną žurnale Revue des Deux Mondes. Ji sumanyta 1867 metų pavasarį. Imperatorienės Eugenijos, Napaleono III žmonos, salone buvo mėgstama balsu skaityti baisias istorijas. Laiške savo artimai draugei Jenny Dacquin (1868, rugsėjo 2) jis aptaria novelės turinį, aiškiai jį parodijuojamas. Veiksmas vyksta Lietuvoje.Ten kalbama beveik grynu sanskritu. Vienai įžymiai tos šalies damai medžiojant atsitinka nelaimė – ją sučiupęs nusineša beširdis lokys, ir dėl to ji išeina iš proto; bet vis dėlto ji pagimdo puikaus sudėjimo berniuką, kuris išauga į žavų vyriškį – tik jį kamuoja juodos mintys ir keisti nesuprantami įgeidžiai. Jis veda ir pirmąją vestuvių naktį suėda savo žmoną visai žalią.
Užsienio literatūros rašinys (9 pus.)
M. Meterlinko "Nekviestoji viešnia"
Ištrauka iš darbo. M. Meterlinko “Nekviestoji viešnia” – tai bene žymiausias visų laikų simbolistinis dramos kūrinys. Kiekviename reiškinyje, veikėjų veiksmuose, pačiose veikėjų asmenybėse galima įžvelgti simbolinę prasmę. Vienas iš pagrindinių kūrinio personažų yra neįvardintas. Jo niekas nemato, o tik girdi ir jaučia. Jam įžengus į sodybą nustoja čiulbėjusios lakštingalos, pasibaido gulbių pulkas, įsivyrauja visiška tyla. Tai – mirtis, arba giltinė.
Užsienio literatūros rašinys (2 pus.)
Vertybių sistema Sofoklio "Antigonėje"
Išttrauka iš darbo. Visuose kūriniuose sutinkamos vertybės. Vienuose jų randama daug, kituose mažai. Graikų rašytojai stengėsi vaizduoti idealų ir harmoningą pasaulį. Dėl to jų kūriniuose buvo pabrėžiamos teigiamos žmonių vertybės, o ydos tiesiogiai neparodomos arba slepiamos. Sofoklio “Antigonėje” taip pat radome nemažai vertybių. Svarbiausia, jog visos jos yra žmogiškos, susijusios su morale: kraujo ryšio vertinimas; žodžio laikymasis ir tiesos sakymas; blaivaus proto klausymas; drąsa; ištikimybė; pagarba dievams; pasiaukojimas.
Užsienio literatūros rašinys (4 pus.)
Viljamo Šekspyro "Hamletas": būti ar nebūti
Ištrauka iš darbo. "Būt ar nebūt" - štai klausimas, kuris iškyla ir mūsų kasdieniniame gyvenime, tik mes jo taip giliai ir smulkiai nenagrinėjame, neanalizuojame, kaip Viljamo Šekspyro Hamletas. Tai - būties ir nebūties klausimas, lyg kokios svarstyklės, kurias paveikus išaiškėja kažkurios vienos pusės nenuginčijama persvara.
Užsienio literatūros rašinys (2 pus.)
(c) 2009. E-referatai.lt